Išankstiniais Eurostat duomenimis, euro zonoje metinė infliacija 2,2 proc., o Lietuva rikiuojasi šešta tarp regiono narių. Dėl pridėtinės vertės mokesčio kilstelėjimo 2 proc. punktais ir kitų šiemet įsigaliojusių mokestinių pakeitimų Estija šiemet fiksuoja aukščiausią kainų šuolį. Čia lapkritį per metus kainos pašoko 4,7 proc. Toliau virš Lietuvos rikiuojasi Kroatija (4,3 proc.), Austrija (4,1 proc.), Latvija ir Slovakija.
Aukštesnę metinę infliaciją Lietuvoje šiemet lemia nuo metų pradžios kilstelėti akcizai, įvesta CO2 dedamoji degalams, chroniškai kylančios paslaugų kainos bei šiemet reikšmingai pabrangę maisto produktai.
Lapkritį mėnesio infliaciją veikė tiek objektyvūs sezoniniai veiksniai, tiek dėl geoekonominių veiksnių pabrangęs dyzelinas. Nors šilumos energija buvo vienas iš mėnesio infliacijos veiksnių, vis dėlto, šildymo sezonas šiemet nėra brangesnis nei prieš metus.
Prie aukštesnės mėnesio infliacijos reikšmingai prisidėjo išaugusios degalų, tiksliau, dyzelino kainos. Nepaisant to, kad žaliavinės naftos rinkoje stebimas pasiūlos perteklius ir vyrauja „meškų“ nuotaikos, rinkos dalyviams tikintis pigios naftos ir kitąmet, lapkritį mūsų regione dyzelino kainos pašoko. Šią reakciją lėmė besitęsiančios Ukrainos atakos prieš rusijos naftos perdirbimo pajėgumus, kurios toliau mažina šios šalies naftos produktų gamybos apimtis, bei veržiamas sankcijų apynasris rusijos įmonėms ir artėjantis draudimas į ES importuoti iš rusiškos naftos perdirbtą dyzeliną.
Šie metai išsiskyrė gerokai aukštesne maisto prekių infliacija.
Šie metai išsiskyrė gerokai aukštesne maisto prekių infliacija. Produkcija brango dėl išaugusių maisto žaliavų – ypač gyvulininkystės produktų, vaisių ir daržovių – supirkimo kainų. Prie to prisidėjo šalta ir lietinga, derliui nepalanki vasara Lietuvoje bei įvykiai pasaulyje: paukščių ir gyvulių ligų protrūkiai, klimato kaitos padariniai, paveikę derlius ir žemės ūkio produkcijos pasiūlą.
Dėl pabrangusios žaliavos, išaugusios paukščių gripo rizikos ir pasaulinių tendencijų toliau brango pienas, pieno produktai, kiaušiniai. Kavos ir kakavos kainas pastaraisiais metais šokdino būtent ekstremalūs klimato reiškiniai. Kainų šokai žaliavų rinkose per pridėtinės vertės grandines šių metų pradžioje pasiekė ir galutinius vartotojus Lietuvoje.
Vis dėlto, rudenį maisto prekių kainų augimas išsikvėpė. Lapkritį palyginti su spalio mėnesiu, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų krepšelis 0,1 proc. atpigo. Tiesa, metinė maisto kainų metinė infliacija tebesiekia 4,3 proc. Mėsa ir žuvis, atitinkamai, 5,1 proc. ir 6,6 proc. brangesnė nei prieš metus, pieno, sūrio ir kiaušinių kainos per metus išaugo 5,8 proc., cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir kitų saldumynų prekių grupės kainos buvo beveik 7 proc. aukštesnės nei pernai lapkritį.
Lietuvoje įsigalėjusi aukštesnė paslaugų infliacija. Paslaugų infliaciją nuolat kursto spartus atlyginimų augimas, nes priešingai nei prekių, paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos yra itin reikšmingos. Nuo metų pradžios mėnesinis minimalus atlyginimas (MMA) išaugo 12 proc., tai reikšmingai veikia maitinimo, apgyvendinimo ir kitų namų ūkius aptarnavimo paslaugų sektorius. Dėl analogiškų aplinkybių, paslaugų kainų kilimą stebėsime ir ateinančiais metais.
Pagal „Artea“ banko spalio mėnesį atnaujintas prognozes, vidutinė metinė SVKI infliacija šiemet sieks 3,5 proc., kitąmet dėl toliau brangsiančių paslaugų, mokesčių ir pensijų reformos pasekmių kainų augimas taip pat išliks aukštesnis nei įprastai – 3,3 proc. Nors infliacija mūsų nelepins, neigiamą jos įtaką vartotojų perkamajai galiai ir toliau su kaupu kompensuos numatomas spartus namų ūkių pajamų augimas.