Pasak straipsnio, Prancūzija neatskleidžia informacijos apie įstaigas, kuriose laikomi 18 milijardų eurų Rusijos centrinio banko rezervų, ir nepraneša, kaip naudojami apskaičiuotos palūkanos, aiškindama, kad tai – banko paslaptis. Pažymima, kad tai tik didina Europos Sąjungos šalių susierzinimą.
Susidomėjimas šiuo turtu sustiprėjo dėl Europos Komisijos plano suteikti Ukrainai „reparacijų kreditą“, kuris turėtų būti užtikrintas Rusijos įšaldytomis lėšomis.
123RF.com nuotr./Rusijos rubliai
Naujausias pasiūlymas numato turto panaudojimą visoje Europos Sąjungoje, o ne tik 185 mlrd. eurų „Euroclear“ – vertybinių popierių depozitoriume Briuselyje. Belgija tvirtina, kad našta negali tekti tik „Euroclear“, nes tai daro jį pažeidžiamą Maskvos atsakomosioms priemonėms ir finansinei rizikai.
Prancūzijos pareigūnai pritaria reparacijų paskolos koncepcijai, tačiau, kita vertus, jie pasisakė prieš schemą, pagal kurią būtų pritraukiamas komerciniuose bankuose laikomas turtas, motyvuodami tuo, kad kreditoriai turi kitus sutartinius įsipareigojimus nei „Euroclear“.
„Financial Times“ duomenimis, ES šalys įšaldė šiuos Rusijos turto kiekius (sumos gali kisti dėl vertybinių popierių ir valiutų vertės svyravimų):
- Belgija – 192 mlrd. eurų;
- Prancūzija – 18 mlrd.;
- Vokietija – 200 mln. eurų;
- Kipras – mažiau nei 100 mln. eurų;
- Švedija ir Liuksemburgas – apie 10 tūkst. eurų.
Atkreipiamas dėmesys, kad beveik visi papildomi 25 mlrd. eurų aktyvų, įšaldyti Europos Sąjungoje už „Euroclear“ ribų, yra būtent Prancūzijos ir Belgijos komerciniuose bankuose.
Prancūzijoje 18 mlrd. eurų saugomi daugiausia privačiose įstaigose. „Financial Times“ pašnekovai spėjo, kad didžioji dalis gali priklausyti „BNP Paribas“ – didžiausiam Prancūzijos bankui, tačiau šis atsisakė komentuoti.
123RF.com nuotr./Eurai
„Euroclear“, kuris neturi įsipareigojimų mokėti Rusijai palūkanų už turtą, gavo didelę „netikėtą pelną“ iš jų blokavimo: 5,4 mlrd. eurų 2023 m. ir 2,4 mlrd. eurų per pirmąjį 2024 m. pusmetį. Didžioji dalis šių lėšų buvo skirta Ukrainos paskolos finansavimui. Kadangi „Euroclear“ saugomi aktyvai yra didžiausi, jie ir toliau atlieka svarbų vaidmenį derybose.
Komerciniai bankai, skirtingai nei „Euroclear“, gali būti įpareigoti sumokėti Rusijai dalį palūkanų, apskaičiuotų už indėlius. Tačiau sąlygos skiriasi, ir, šaltinių duomenimis, kai kurie bankai jau sukaupė šias palūkanas.
„Prancūzijos bankai šiuo klausimu yra nuoseklūs, jie nenori dalyvauti diskusijose“, – pažymėjo vienas pašnekovas Paryžiuje, susipažinęs su situacija.
Prancūzijos oficialios institucijos – nuo Eliziejaus rūmų iki Finansų ministerijos ir centrinio banko – nekomentuoja, kur tiksliai saugomas įšaldytas turtas.
Žinoma tik tiek, kad po plataus masto karo pradžios Paryžius paskelbė apie sankcijomis baudžiamų rusų jachtų ir nekilnojamojo turto konfiskavimą ir pranešė apie apie 22 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto įšaldymą.
Tuo pačiu metu finansų žvalgyba „Tracfin“ pareiškė, kad vienas iš didžiausių Prancūzijos bankų įspėjo valdžios institucijas apie Maskvos bandymą repatrijuoti šias lėšas.
Reparacijų kredito klausimą turės svarstyti ES lyderiai šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime, o būtent Prancūzijos pozicija yra vienas iš pagrindinių įtampą keliančių veiksnių.