Tik atplaukęs į Low Isles, jautiesi lyg pakliuvęs į rojų. Ją skalauja žydra Koralų jūra, sala nepertekusi turistais, draugiją palaikys nebent gausybė paukščių.
Susipažinkite, štai toji išrinktųjų pora, kilusi iš Tasmanijos valstijos Australijoje – Donas ir Lee Cameronai: gavę bene „geriausią darbą pasaulyje“ – leistis į nuotykį prižiūrėti salą.
„Iš tikrųjų, nesitikėjome, kad mums pasiseks. Patys nustebome, kad nugalėjome“, – teigė salos prižiūrėtojas Donas Cameronas.
„Sala mažesnė, nei maniau, bet jei turėčiau žingsniamatį, vaikščiodama po salą, tikrindama ar grėbdama, turbūt daugiau žingsnių surinkčiau nei namuose“, – kalbėjo salos prižiūrėtoja Lee Cameron.
Ir ši sala bus jų namais bent jau metus. Kokie iššūkiai laukia?
„Reikia būti gana išradingam, juk nėra kur už kampo statybinių medžiagų parduotuvės“, – pabrėžė salos prižiūrėtojas.
Šiai porai gyventi be civilizacijos tenka ne pirmąkart: jie yra dirbę prie švyturių projektų atokiose Tasmanijos salose. Bet prieš imdamiesi šio darbo gavo patarimų iš ankstesnių salos prižiūrėtojų.
Vienas tokių – jei norės lengvai užmigti, teks atsivežti ausų kamštukų, mat sala prie Didžiojo barjerinio rifo nuolat klega, nes tai jūros paukščių perėjimo vieta.
„Tai nuostabi sala, ypač dėl sezoninės gyvūnų įvairovės – ir jūros gyvūnų, ir paukščių“, – nurodė buvusi salos prižiūrėtoja Renata Musson.
„Tai labai svarbi vieta pasauliniu mastu: dėl čia atliktų rifų tyrimų“, – tvirtino buvęs salos prižiūrėtojas Colinas Mussonas.
Gyvenimas čia reiškia nuolatinį darbą sudėtingomis sąlygomis, bet nauji prižiūrėtojai iššūkių nebijo.
„Esu žmogus, kuris galvoja: jei per ilgai užsisėdėsi, tai pasensi, o aš dar nepasiruošusi senatvei“, – nurodė salos prižiūrėtoja.
O su svajonių darbu senatvę, panašu, dar atitolins bent metams.