Manipuliatoriai ragina sprendimus priimti čia ir dabar
Apie manipuliacijas socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais galima rasti vis daugiau informacijos. Juk be interneto ir virtualaus bendravimo dauguma tiesiog neįsivaizduoja savo kasdienybės.
„Manipuliacija socialiniuose tinkluose – surežisuotos strategijos, skirtos žmonių emocijoms sukelti bei formuoti tam tikrą nuomonę ar požiūrį. Manipuliacijos dažniausiai naudojamos komerciniais ar politiniais tikslais, o taip pat ir socialiniais klausimais“, – pasakoja psichologė Romena Kačinienė.
Ji aiškina, kad socialinių tinklų platformos sukurtos taip, kad atlieptų daug žmogaus poreikių. Virtualus gyvenimas suteikia bendrystės ir priklausomumo jausmą, leidžia pasijusti pripažintu. Laikas socialiniuose tinkluose yra malonus.
„Socialinių tinklų platformos yra patrauklios, stimuliuojančios. Žmones traukia ryškios antraštės, vaizdai, provokuojantis turinys. Čia viskas pasiekiama be didelių pastangų, o informacijos srautas yra nenutrūkstantis. Visame šiame fone sumažėja žmogaus gebėjimas viską vertinti kritiškai“, – teigia pašnekovė.
O kaip suprasti, kad turinys yra manipuliuojantis? Psichologė nurodo, kad tokį turinį neretai lydi stiprios emocijos: pyktis, neigimas, baimė, susižavėjimas, pakylėjimas. Kartais manipuliuojanti informacija sužadina teigiamas emocijas, tokia taktika dažniausiai pasirenkama komerciniais tikslais. Neigiamos emocijos sužadinamos politikoje, opiais socialiniais klausimais. Dar vienas ryškus manipuliacijų siekis – raginimas veikti, spaudimas priimti sprendimą tuojau pat.
Siekiama, kad nebūtų laiko informacijos analizei
R. Kačinienė aiškina, kad išgyvenant stiprias emocijas silpniau veikia už loginį mąstymą atsakingi smegenų centrai.
„Tokiu būdu matote tai, ką „norite“ matyti, nebepastebite svarbių detalių, elgiatės impulsyviai. Kuomet žmogų užvaldo emocijos, jis ieško greitų atsakymų ir sprendimų, mat nebėra laiko analizei“, – sako psichologė.
Pašnekovė aiškina, kad labiausiai komentuojamas ir daugiausiai emocijų sukeliantis turinys dažniausiai būna katastrofinis. Dažniausiai manipuliuojama sukėlus baimę, pyktį, kurstant neapykantą, paniką.
„Šios emocijos yra apie pavojų ir išgyvenimą. Tokiomis aplinkybėmis nebėra kada mąstyti, mat tampame nekritiški ir skubame veikti, reaguoti“, – dalinasi specialistė.
Manipuliacija realiame gyvenime ir socialiniuose tinkluose: kuo skiriasi?
Psichologė R. Kačinienė pasakoja, kad manipuliacija – kito žmogaus kontroliavimas, siekiant sau naudos. Tiek tą darant realybėje, tiek ir socialiniuose tinkluose, pirminis tikslas panašus.
„Pagrindinis skirtumas ir ženklas, kad realiame gyvenime jumis kažkas manipuliuoja, yra stiprus kaltės ir gėdos jausmas. Socialiniuose tinkluose, kiek kitaip, žmogus pasiekiamas per pyktį ir baimes. Juk realiame gyvenime mes turime ne tik „sausą“ turinį, bet ir kiek daugiau papildomos informacijos, kuri leidžia lengviau atpažinti bandymą manipuliuoti. Apie negerus kėslus signalizuoti gali kūno kalba, balsas, kalbėjimo maniera. Bendraujant galime perklausti, pasitikslinti ar diskutuoti“ – vardija specialistė.
Anot jos, socialiniuose tinkluose tokios galimybės neturime, todėl manipuliacija yra sunkiau atpažįstama. O ir sklaidos galimybė čia didesnė, juk per trumpą laiką žinutė gali pasiekti milijonus. Realiame gyvenime, R. Kačinienė pabrėžia, pasiekiamumas ribotas. Dažniausiai manipuliuojama žmonėmis, kurie tuo metu yra aplink.
Tą žinoti turi kiekvienas socialinių tinklų vartotojas
Kalbinama psichologė pabrėžia, kad ne visada yra paprasta atpažinti klaidinančią informaciją.
„Tuomet, kai susiduriame su naujais dalykais, stengiamės juos suprasti ir pritaikyti. Negalvojame apie tai, ar nauja informacija teisinga“, – sako pašnekovė.
Tad kaip atpažinti, kad informacija yra manipuliuojanti? R. Kačinienė sako, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar informacijos šaltinis yra patikimas.
„Atkreipkite dėmesį į tai, ar ši žinutė randama ir kituose šaltiniuose. Taip pat svarbu ir tai, ar ekspertu save vadinantis žmogus turi atitinkamą išsilavinimą, pakankamą praktiką šioje srityje“, – vardija ji.
Pašnekovė nurodo, kad visuomet galima paieškoti perskaitytų ar išgirstų teiginių įrodymų. Svarbus ir informacijos tonas. Manipuliacijoms yra būdinga šokiruojanti, emocionali ir kategoriška maniera.
Psichologinio atsparumo galima išmokti
R. Kačinienė atkreipia dėmesį į tai, kad tiems, kurie nori išmokti atpažinti manipuliacijas socialiniuose tinkluose, svarbu gilinti žinias apie pačius socialinius tinklus bei suprasti, kaip jie veikia.
„Būtina žinoti, kad čia orientuojamasi į emocijas, greitas reakcijas. Verta sau priminti, kad kituose informaciniuose šaltiniuose turinį renkamės patys, o socialiniuose tinkluose jį mums siūlo algoritmas pagal tai, kiek susidomėjimo parodyta. Tokiu būdu kryptingas informacijos srautas nenutrūksta, o kuo dažniau jį matome, tuo labiau tikime“, – aiškina pašnekovė.
Specialistė nurodo, kad tuomet, kai turinio daug, atsiranda informacinis nuovargis, tampame mažiau kritiški.
„Tuomet, kai informacija neigiama, sunku atpažinti, kad ji manipuliuojanti. Juk keliamas nesaugumo jausmas“, – teigia specialistė.
Anot jos, pats paprasčiausias būdas, padėsiantis išvengti manipuliacijų – informacinio srauto ribojimas. Verčiau „sekti“ tik patikimus šaltinius, rinktis tik patikimą turinį bei vengti pasyvaus naršymo socialiniuose tinkluose.
Kokie žmonės pažeidžiami labiausiai?
Psichologė sako, kad žmonių „atsparumas“ manipuliacijoms nepriklauso nuo jų amžiaus. Anot jos, skirtingi tyrimai atskleidžia skirtingus rezultatus.
„Pavyzdžiui, vienuose tyrimuose nurodoma, kad vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami, kituose – priešingai, teigiama, kad vyresni žmonės yra kritiškesni ir lengviau nei jaunimas atskiria netiesą“, – aiškina R. Kačinienė.
Anot jos, pažeidžiamumas labiausiai priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių.
„Labiau pažeidžiami tie žmonės, kurie yra sunkiose gyvenimo situacijose. Jie mažiau kritiški, mat nori jaustis saugūs. Taip pat labiau pažeidžiami yra vieniši ir nelaimingi žmonės. Socialiniai tinklai jiems gali sukelti net priklausomybės jausmą“, – nurodo psichologė.
Taip pat ji pamini ir tai, kad vyrai tampa labiau pažeidžiami, jei informacija yra apie politiką. Jie dažniau pervertina savo galimybes atpažinti, kada tokia informacija klaidinanti. Tačiau moterys labiau paveikios socialinei manipuliacijai, jos daugiau reaguoja į socialinius palyginimus, teigiamų emocijų sužadinimą, vaizdinį turinį. Vaikai ir jaunimas labiau paveikūs vizualiai patraukliam turiniui, komercinei reklamai. Jiems sunkiau atskirti nuomonę nuo faktų.
Pasitikrinkite, ar jumis manipuliuojama
Kalbinama psichologė dalinasi ir naudingais patarimais, kurie privers susimąstyti, ar jumis nėra manipuliuojama.
„Atkreipkite dėmesį, jei perskaičius kažkokią informaciją jaučiate stiprų pasipriešinimo jausmą, norą gintis. Sukluskite, jei turinys atrodo pernelyg kategoriškas ir kraštutinis: per daug gražus, per daug šokiruojantis, kai pateikiama tik viena pusė“, – aiškina R. Kačinienė.
Ji pabrėžia – visai nesvarbu, kas esate, koks jūsų išsilavinimas ir užimamos pareigos. Niekas neturi „imuniteto“ klaidinančiai informacijai. Juk kiekvienas yra susidūręs su klaidinimu ir kažkada kažkuo patikėjęs, kas nebuvo tiesa.
„Intelektualai yra kiek labiau linkę pervertinti savo galimybes atpažinti, kad yra klaidinami. Tokie žmonės dažniausiai jaučiasi esantys kompetentingi, todėl gali prarasti budrumą manipuliacijoms. Socialinių tinklų algoritmai taikosi į žmogaus asmenybę, nesvarbu, kokio tipo ji bebūtų“, – nurodo psichologė.
„WhatsApp“ – pavojingiausia platforma, kurioje apstu dezinformacijos atvejų
„Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius aiškina, kad dažniausiai žmonės apgaudinėjami ir jais manipuliuojama siunčiant žinutes su tam tikromis nuorodomis, skambinant telefonu ar susisiekiant ir apsimetant mobiliojo ryšio operatoriumi.
„Didžiausią riziką šiuo metu kelia „WhatsApp“ programėlė, per kurią fiksuojama itin daug sukčiavimo ir apgaulingų žinučių atvejų. Taip pat apgaulingos žinutės neretai gaunamos ir iš netikrų socialinių tinklų paskyrų. Tokiomis žinutėmis siekiama išvilioti asmeninius duomenis arba banko prisijungimus“, – supažindina ekspertas.
Anot jo, dezinformacijos ir sukčiavimo atvejų skaičius išlieka stabilus.
„Visos pokalbių programėlės ir socialinių tinklų platformos kelia tam tikrą riziką, tačiau Lietuvoje daugiausia sukčiavimo atvejų registruojama per „WhatsApp“. Per šią programėlę dažnai siunčiamos apgaulingos žinutės, kuriose sukčiai bando gauti konfidencialią informaciją arba paveikti vartotojus. Taip pat rizikingos yra plačiai naudojamos „Facebook“ ir „Messenger“ platformos, kuriose taip pat pasitaiko apgaulės atvejų, tačiau „WhatsApp“ išlieka pagrindiniu kanalu, kurio pagalba dažniausiai vykdomi tokio pobūdžio incidentai“, – aiškina L. Marcinkevičius.
Ragina netikėti komentarais ir niekada neatskleisti savo asmeninės informacijos
Kalbinamas ekspertas pasakoja, kad nors yra apstu techninių sprendimų, saugančių nuo dezinformacijos ir manipuliacijos atvejų, jų visai išvengti nepavyksta.
„Viena tokių priemonių – techninis sprendimas, automatiškai blokuojantis iš užsienio siunčiamus padirbtus numerius (spoofing), kad sumažėtų į Lietuvą patenkančių apgaulingų skambučių srautas. Taip pat viso tinklo lygmeniu veikia interneto apsaugos paslauga, kuri atpažįsta užkrėstus puslapius, perspėja apie tai vartotoją ir užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga identifikuoja ir netikras el. parduotuves ar el. bankininkystes, kuriose, imituojant tikrus internetinius puslapius, sukčiai bando pasiekti informaciją apie jūsų slaptažodžius, mokėjimo kortelės duomenis bei kitą jautrią informaciją“, – nurodo L. Marcinkevičius.
Jis patikina, kad jų klientams reguliariai siunčiami informaciniai pranešimai ir praktiniai patarimai, pabrėžiant, kaip atpažinti sukčius ir kokios informacijos operatorius niekada neprašo. Taip pat, anot specialisto, aktyviai yra vykdomas vartotojų švietimas socialiniuose kanaluose. Tai daroma aiškinant apie įvairias sukčiavimo taktikas, slaptažodžių saugumą bei naujienų šaltinių tikrinimo svarbą.
Ragina nebūti patikliems
L. Marcinkevičius teigia, kad dažniausiai daromos žmonių klaidos – neapdairus spaudimas ant įtartinų nuorodų, o taip pat ir patikėjimas komentarais bei skleidžiamu turiniu, kuris gaunamas iš nepažįstamų žmonių, kurių anketos yra fiktyvios.
„Nereikėtų informacijos priimti kaip tiesos, nė nepatikrinus šaltinių. Taip pat negalima atskleisti informacijos, tokios kaip PIN kodai, banko duomenys ar „Smart-ID“ kodai. Sukčiai dažniausiai būtent tokių duomenų ir siekia“, – vardija ekspertas.
Anot jo, svarbiausia taisyklė, kuria jis pataria vadovautis socialinių tinklų vartotojus – būti budriems ir saugoti savo konfidencialią informaciją.
„Niekuomet nesidalinkite asmeniniais duomenimis – PIN kodais, „Smart-ID“ ar banko kortelės informacija. To nedarykite nei socialiniuose tinkluose, nei telefonu. Svarbu suprasti, kad tai gali būti sukčiavimo atvejis. Visada patikrinkite informaciją ir apie įtartinas paskyras, jei kilo įtarimas – praneškite socialinių tinklų administracijai arba Policijos virtualiam patruliui“, – vertingais patarimais dalinasi L. Marcinkevičius.