Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius dr. Andrius Vaišnys. Elijaus Kniežausko nuotrauka
Visuomenėje dabar kalbama ne tik apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šalį užplūstančius kontrabandinius balionus, nutraukiamus arba atidedamus lėktuvų skrydžius, bet ir apie Vilniuje rengiamą dar vieną pilietinę akciją – mitingą prieš politinį spaudimą žiniasklaidai.
Diskutuojama, kaip užtikrinti, kad LRT veiktų be politinės ar ekonominės įtakos, efektyviai atlikdama savo misiją – tai yra tarnautų visai visuomenei.
Šia tema ir dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis. Mūsų svečias – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius dr. ANDRIUS VAIŠNYS.
Kodėl demokratinėje valstybėje, kokia yra Lietuva, demokratiniu keliu išrinkta valdžia nuolat atakuoja pagal aukščiausius demokratijos standartus sudarytą nacionalinio transliuotojo valdymo tvarką?
Yra aplinkybių, kurias vadinu neišsprendžiamų klausimų paradigma. Vienas tokių klausimų – žiniasklaidos ir valdžios santykiai. Jų galios prigimtis turi užkoduotą priešpriešą, todėl nereikia siekti, kad žiniasklaidos ir valdžios laukai susilietų.
Valdžios galia grindžiama siekiu įtikinti rinkėjus, gauti jų palankumą, todėl jai visada rūpi rasti būdų, kaip paversti medijas angažuotomis, perteikiančiomis tai, ko nori vyriausybės. O demokratijos įdiegtas visuomeninio transliuotojo institutas turėtų užtikrinti socialinį poreikį gauti visapusišką, kokybiško turinio, profesionaliai parengtą, be komercinių interesų informaciją.
Kiekviena nauja valdžia tikisi, kad, numatydama valstybės biudžete lėšų, sulauks tam tikro palankumo. Jeigu negauna, tuomet mano, kad galima jų ir neskirti. Žiniasklaidos galia grindžiama interesu būti aprūpintai. Lietuvos radijo ir televizijos įmonėje pasitaikė tokių vadybos atvejų, kaip žinome, kai žiniasklaida buvo nusprendusi maloniai klausinėti: „Kas geresnio, premjere?“
Vertėtų įsigilinti į šiuolaikinę aukščiausių standartų sampratą, aprėpiančią ne tik teisinę normą, pagal kurią kuriamos teigiamos struktūros, bet ir etinę pasitikėjimo kategoriją. Pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju yra vienas svarbiausių kriterijų, kuris tikrinamas atliekant nepriklausomas apklausas.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Neseni įvykiai britų bendrovėje BBC atskleidė, kad naujienų tarnyba manipuliavo turiniu, tikriausiai gavusi nurodymus iš viršaus. Tai liudija, kad aukščiausių standartų samprata kaip etinė kategorija yra išsilydžiusi kai kurių žymiausių Europos visuomeninių medijų vadovų ar jų darbuotojų galvose.
Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija – buvo įvairių politinių jėgų atakuojamas faktiškai visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Ar galite išskirti laikotarpį ar laikotarpius, kai nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui buvo kilęs didžiausias pavojus?
Žinoma, pirmiausia tai 1991 metų sausis, kai sovietų specialieji daliniai, užėmę Televizijos bokštą Vilniuje, užpuolė radiją ir televiziją. Tai buvo kova už demokratinę visuomenę.
Dar priminčiau atvejį iš ypatingo permainų laikotarpio, kai Sąjūdžio metais Lietuvos televizijos grupė buvo nuvykusi, rodos, į tuometinio Kapsuko, dabar Marijampolės, dramos teatrą rengti reportažo. Ten žmonės atsisakė kalbėti, nes jiems atrodė, kad Lietuvos televizija šališkai nušviečia pirmuosius mitingus ir Sąjūdžio veiklą.
Manau, tokie atvejai, o jų, regis, buvo ne vienas, paskatino pačius tuometinius Lietuvos televizijos (LTV) kolegas pamažu keistis ir virsti demokratiškesniu kanalu.
Kitais metais minėsime Lietuvos radijo šimtmetį. Dera priminti, kad jis įsteigtas parlamentinės demokratijos laikotarpiu. Tada, kai labai trumpą laiką buvo visiškai panaikinta cenzūra. Deja, vėliau jis jau veikė įvairių priežiūros režimų fone.
Kadangi Valstybės kontrolė turi argumentuotų pastabų dėl žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių valdymo Lietuvos radijuje ir televizijoje, būtų verta pasvarstyti dar vieną dalyką – ar dabartinis valdymo modelis yra efektyvus ir skaidrus, ir svarstyti reikėtų nesifokusuojant į vieną kokį nors niuansą, generalinio direktoriaus poziciją.
Kaip reikėtų suprasti ir vertinti dabartinį valdžios sprendimą įšaldyti nacionalinio transliuotojo biudžetą trejiems metams ir keisti vadovo atleidimo tvarką?
Kai perskaičiau apie siekį įšaldyti finansavimą, pasidomėjau, ar tokia strategija pagrįsta. Priimant tokį sprendimą reikia įvertinti, kodėl tai darai. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas reikalauja tam tikros logikos ir pagrindimo. Neprieštaraučiau, kad LRT finansavimas didėtų, nes žinočiau, jog, pavyzdžiui, LRT, paskelbusi konkursą, kuria vaidybinį filmą ar filmus, televizijos spektaklį, stato televizijos miuziklą, jeigu išlaiko nuolatos veikiantį muzikinį kolektyvą, jeigu išlaiko užsienio korespondentų biurą ne tik Briuselyje ir Vašingtone, bet ir Berlyne bei Tokijuje ir t. t.
Kitaip tariant, norėčiau matyti perspektyvinį lėšų planą, įgyvendinant atsakingą valstybės informacinę politiką.
Kadangi Valstybės kontrolė turi argumentuotų pastabų dėl žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių valdymo Lietuvos radijuje ir televizijoje, būtų verta pasvarstyti dar vieną dalyką – ar dabartinis valdymo modelis yra efektyvus ir skaidrus, ir svarstyti reikėtų nesifokusuojant į vieną kokį nors niuansą, generalinio direktoriaus poziciją.
Manau, tą modelį būtų galima tobulinti įsteigiant, pavyzdžiui, LRT valdybą, o LRT tarybos funkcijas perduoti naujam Medijų rėmimo fondui, kuris visai sėkmingai pradėjo veiklą. Įsivaizduoju, kad per šį fondą galėtų vykti ir visuomeninio transliuotojo veiklų finansavimas. Toks modelis atitolintų politinę įtaką. Neatlikus namų darbų su pateiktomis kontrolės išvadomis, šis ginčas gali trukti ilgai.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Turbūt sutiksite, kad Lietuvos atvejis, kai siekiama keisti vadovo atleidimo tvarką ir mažinti finansavimą, atspindi platesnes tendencijas Centrinėje ir Rytų Europoje – ten valdančiosios partijos irgi siekia didesnės įtakos visuomeniniams transliuotojams. Kai kur (pavyzdžiui, Vengrijoje) pavyko, kai kur toliau kovojama per teismus (Lenkijos pavyzdys). Kas mums gali padėti apginti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą – ar kultūros sąjūdžio pavyzdys, ar gruodžio 9 dieną Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamas žurnalistų protestas prieš visuomeninio transliuotojo politinį užvaldymą, ar akcija už žiniasklaidos laisvę?
Valdžios yra išmokusios nekreipti dėmesio. Dabar išplėtota viešųjų ryšių politika, marginalizuojamas žurnalistų vaidmuo. Jis neretai menkinamas. Tai ne tik Lietuvos problema. Yra bandymų papirkti komercinę žiniasklaidą. Nacionalinių valstybių politinės valdžios stengiasi kaip tik išplėsti savo įtaką arba labai lėtai ir nenoriai adaptuoja europinės teisės normas. Neretai žurnalistų teisės, jų socialinės garantijos, autorių teisės lieka paraštėse.
Prieš komentuodamas jūsų pastabą apie numatomus arba vykusius protestus, norėčiau prisiminti Leonidą Donskį vien todėl, kad jis buvo prisimintas kaip išskirtinė figūra kultūros protesto mitinge, cituojamas kai kuriose kitose akcijose. Štai toks mažas klausimėlis arba priminimas: ar kas nors gynė intelektualą Donskį, kai jis buvo atleistas išbraukiant laidą „Be pykčio“ ir kai viešai pasiguodė, jog LRT generalinis direktorius jį iškoneveikė? Kitaip tariant, į netinkamą galios raišką reikia reaguoti tada, kai ryškėja pirmieji neigiami požymiai.
Grįžkime prie klausimo. Ką iš tikrųjų daryti? Pagrindinis dalykas yra nuobodus. Tai dialogas pačioje visuomenėje, edukavimas, kalbėjimas su ja. Ne arogantiška kalba, ne kalba iš aukšto, iš Vilniaus, bet tikras dialogas.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: