2024 m. liepą paskelbtame tyrime mokslininkai išnagrinėjo 1425 žmonių tuštinimosi dažnį ir palygino šiuos duomenis su jų genetika, sveikatos rodikliais bei gyvenimo būdu. Rezultatai parodė aiškią tendenciją – sveikiausi buvo tie, kurie tuštinosi vieną–du kartus per dieną. Šis dažnis tyrėjų buvo pavadintas „auksine pusiausvyros zona“.
Tuo tarpu per retas ar per dažnas tuštinimasis buvo siejamas su skirtingais, tačiau rimtais sveikatos sutrikimais.
„Šis tyrimas parodo, kaip tuštinimosi dažnis gali paveikti visas organizmo sistemas, o nukrypimai nuo normos gali tapti svarbiu lėtinių ligų rizikos veiksniu“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, mikrobiologas Seanas Gibbonsas iš Sistemų biologijos instituto (ISB).
Tyrime dalyvavo tik iš esmės sveiki žmonės, neturintys inkstų ar žarnyno ligų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas ar Krono liga.
Dalyviai patys nurodė, kaip dažnai tuštinasi, o mokslininkai juos suskirstė į keturias grupes:
-
Vidurių užkietėjimas – 1–2 kartai per savaitę;
-
Žema norma – 3–6 kartai per savaitę;
-
Aukšta norma – 1–3 kartai per dieną;
-
Viduriavimas – 4 ir daugiau vandeningų tuštinimųsi per dieną.
Taip pat buvo ištirti kraujo rodikliai, genetiniai duomenys, žarnyno mikrobiota išmatų mėginiuose bei gyvenimo būdo įpročiai.
Ką parodė rezultatai?
Paaiškėjo, kad rečiau tuštinosi dažniau moterys, jaunesni ir turintys mažesnį kūno masės indeksą žmonės. Tačiau net ir atsižvelgus į šiuos skirtumus, tiek vidurių užkietėjimas, tiek viduriavimas buvo aiškiai susiję su sveikatos problemomis.
-
Viduriuojančių žmonių išmatose dažniau randamos viršutinio virškinamojo trakto bakterijos, o kraujyje – kepenų pažeidimą rodantys žymenys.
-
Retai besituštinančių žmonių žarnyne aptikta daugiau baltymus fermentuojančių bakterijų. Tai laikoma viena iš vidurių užkietėjimo keliamų grėsmių.
Kai išmatos per ilgai užsilaiko žarnyne, mikroorganizmai sunaudoja visas turimas skaidulas ir pradeda fermentuoti baltymus. Tuomet susidaro toksinai, kurie gali patekti į kraują.
Iš tiesų, šių žmonių kraujyje nustatytas padidėjęs indoksilo sulfato kiekis – tai baltymų fermentacijos produktas, galintis pakenkti inkstams.
Mokslininkai pabrėžia, kad žarnyno mikrobiota keičiasi greičiau, nei manyta anksčiau. Pavyzdžiui, 2025 m. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad pradėjus reguliariai sportuoti, reikšmingi žarnyno bakterijų pokyčiai gali įvykti jau per aštuonias savaites.
Tai reiškia, kad net ir žmonės, kenčiantys nuo vidurių užkietėjimo ar dažnų viduriavimų, turi realią galimybę pagerinti situaciją.
123RF.com nuotr./Virškinimo sistemos problemos
Kuo išsiskyrė „auksinės zonos“ žmonės?
Tie, kurie tuštinosi 1–2 kartus per dieną, dažniau:
-
vartojo daug skaidulų turintį maistą,
-
gėrė pakankamai vandens,
-
reguliariai judėjo,
-
jų žarnyne vyravo skaidulas fermentuojančios naudingos bakterijos.
Kitas 2025 m. JAV atliktas klinikinis tyrimas parodė, kad žmonės, kurių žarnyne gausu metaną gaminančių mikroorganizmų, ypač efektyviai paverčia skaidulas naudingomis trumposios grandinės riebalų rūgštimis. Tai paaiškina, kodėl du žmonės, valgantys tą patį maistą, gali jaustis visiškai skirtingai.
Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?
Beveik kiekvienas žmogus gyvenime yra patyręs ir viduriavimą, ir vidurių užkietėjimą – dėl virusų, streso ar net mitybos klaidų. Tačiau šis tyrimas analizavo įprastą kasdienį tuštinimosi ritmą ir parodė, kad būtent mūsų asmeninė „norma“ gali būti ankstyvas signalas apie sveikatos problemas, kurių dar nejaučiame.
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale Cell Reports Medicine.
Parengta pagal Science Alert