Kaip skelbė Kalbos inspekcija, po patikrinimų nustatyta, kad valstybinės kalbos egzaminų nebuvo išlaikę 39 prekybos tinklo „Rimi“, 23 „Iki“, 3 „Norfos“ ir 2 „Lidl“ darbuotojai.
„Vadovai privalo užtikrinti, kad darbuotojai, kurie pagal pareigas privalo mokėti valstybinę kalbą, turėtų reikiamos kategorijos pažymėjimus“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė inspekcija.
Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka „Delfi“ komentavo, kad inspektoriai prekybos tinklus tikrina reguliariai, juose padėtis šiuo klausimu nėra bloga.
„Pagal tai, kokia dalis darbuotojų nemoka kalbos ir tai, kiek yra investuojama į darbuotojų mokymą, nesakyčiau, kad reikalai yra prasti. Ypač kai lyginame padėtį su paslaugų sektoriumi: sporto klubais, kirpyklomis ir pavežėjimo arba kurjerių sektoriumi“, – dėstė A. Valotka.
Terminas – pusė metų
Pašnekovo teigimu, įprastai inspektoriai duoda pusės metų terminą, per kurį užsieniečiai privalo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą.
„Algoritmas yra toks: kai mūsų inspektorė pateikia privalomuosius nurodymus išsilaikyti valstybinės kalbos egzaminą pagal nurodytą lygį, ji visada pasižiūri Nacionalinės švietimo agentūros egzaminų grafiką. Kad nebūtų taip, jog „pristatykite man tą valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą savaitę prieš egzaminų terminą“. Ne, ji visada susižiūri, kad žmogus galėtų per pusę metų išsilaikyti egzaminus ir pateikti dokumentus“, – apie egzistuojančią praktiką pasakojo A. Valotka.
Valstybinė kalbos inspekcija sektorius tikrina pagal nustatytus rizikos faktorius, taip pat reaguoja į skundus.
„Anksčiau skundų būdavo palyginti nedaug. Dabar jų daugėja. Kartais nutinka ir taip, kaip dabar su „Rimi“ ir „Vilniaus viešuoju transportu“ – tikrinimo ir skundo gavimo laikas sutampa“, – sakė inspekcijos viršininkas.
Paprastai, gavę nurodymus, darbdaviai į juos reaguoja pareigingai, akcentavo A. Valotka.
„Iki šiol visi laiku susitvarkydavo. O labai reti pavieniai atvejai, [kai nesusitvarkydavo – aut. pastaba] dažniausiai buvo pagrįsti, pavyzdžiui, žmogus ilgai sirgo. Šiais metais buvo vienas atvejis, kai vyresnio amžiaus migrantė paniškai bijojo laikyti egzaminą. Nors ji kalbą visai neblogai moka iš klausos. Aš pratęsiau jai [terminą – aut pastaba], nenorėjau jos žlugdyti. Bet šiaip gavę nurodymus darbdaviai reaguoja atsakingai, labai rimtai“, – pabrėžė jis.
„Delfi“ pasiteiravo, kaip situaciją vertina prekybos tinklai.
Tikina, kad darbuotojai motyvuoti išmokti kalbą
Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė–Remeikė nurodė, kad darbuotojai, kurie dar nėra išlaikę valstybinės lietuvių kalbos egzamino, yra atvykę iš Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Latvijos, Argentinos, Indijos ir Uzbekistano.
„Stabilus darbas, pastovios pajamos ir galimybė būti komandos dalimi yra svarbūs sklandžios integracijos veiksniai. Matome dideles darbuotojų pastangas mokytis lietuvių kalbos ir stiprią motyvaciją kuo greičiau pasiekti reikiamą kalbos lygį“, – komentavo L. Lesauskaitė–Remeikė.
Atstovės teigimu, tinklas deda pastangas, kad darbuotojai kuo greičiau išsilaikytų lietuvių kalbos egzaminus: siūlo lietuvių kalbos mokymus, kuriuos kompensuoja, nuolat komunikuoja tiek su vadovais, tiek su pačiais darbuotojais dėl egzaminų laikymo.
„Dalis darbuotojų jau yra laikę egzaminą, dalis – užsiregistravę artimiausioms datoms, o kai kurie jį jau ir sėkmingai išlaikė“, – nurodė atstovė.
„Iki“ tinklo atstovė Gintarė Kitovė komentavo, kad užsienio piliečiai sudaro apie 3 proc. visų tinklo darbuotojų, apie 170. Jie pasiskirstę skirtinguose įmonės padaliniuose. Daugiausia yra darbuotojų iš Ukrainos.
„Daug darbuotojų reikiamą egzaminą jau išlaikė, turi patvirtinančius dokumentus, o likę aktyviai mokosi užsirašę į kursus arba jau laukia kada galės užsiregistruoti egzaminui – registracijų kiekis yra ribotas, tad pagal vietų skaičių ne visi gali spėti užsiregistruoti iki sausio mėnesio.
Šiuo metu 23 darbuotojams skirtas terminas išlaikyti egzaminus iki 2026 metų balandžio. „Iki“ tikslas – užtikrinti, kad iki numatyto laikotarpio visi pirkėjus aptarnaujantys darbuotojai būtų išlaikę reikiamus kalbos egzaminus“, – sakė G. Kitovė.
Įmonė, jos teigimu, jaučiasi atsakinga, kad darbuotojai išmoktų šalies, kurioje dirba, kalbą, todėl į tai investuoja. Vos pradėję dirbti darbuotojai informuojami apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes, jiems suteikiami informaciniai lankstinukai su svarbia informacija apie gyvenimą Lietuvoje, pagrindinėmis lietuviškomis frazėmis ir kalbos mokyklų kontaktais.
„Be to, nuolat palaikome ryšį su parduotuvių vadovais – primename apie esamas galimybes mokytis kalbos ir sekame mokymosi progresą, kad darbuotojai atitiktų visas numatytas kvalifikacijas“, – tvirtino ji.
Užsieniečiai renkasi darbą, kur nereikia kontakto su klientais
„Norfa“ prekybos tinkle dirba nedaug užsieniečių, apie 20, komentavo jo atstovas Darius Ryliškis.
„Tai tokie darbuotojai, kurie faktiškai su žmonėmis nebendrauja, salės darbuotojai ir panašiai“, – įvardijo jis.
Paklausus, ar įmonė apmoka kalbos mokymosi kursus ar taiko kitokių priemonių, atstovas nurodė, kad tuo pasirūpinti yra žmonių atsakomybė, jei jie nori dirbti.
O štai „Lidl Lietuva“ darbuojasi apie 70 užsieniečių – dauguma jų dėl įvairių priežasčių pasirinko dirbti pozicijose, kur tiesioginio kontakto su klientais nėra, sakė tinklo viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
„Tačiau turime ir puikių pavyzdžių, kai kolegos išmoko lietuvių kalbą ir sėkmingai dirba klientų aptarnavimo srityje. „Lidl“ parduotuvėse dirbantys užsieniečiai, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, privalo turėti ne žemesnio kaip A1 lygio valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą“, – teigė L. Skersytė.
Šio reikalavimo, anot jos, laikomasi nuosekliai, tačiau išimtis yra taikoma karo pabėgėliams iš Ukrainos, kuriems Vyriausybės nutarimu taikoma išimtis – kalbos mokėjimo reikalavimai jiems netaikomi iki 2026 metų kovo 6 dienos arba ilgiau, priklausomai nuo laikinosios apsaugos suteikimo datos.
„Minimi du darbuotojai, kurie Lietuvoje gyvena kitais pagrindais ir nėra karo pabėgėliai iš Ukrainos, planuoja laikyti egzaminą artimiausiu metu. Nuolat stebime situaciją ir, esant poreikiui, padedame darbuotojams pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui, nurodome, kur galima mokytis kalbos, kur laikyti egzaminą ir panašiai“, – teigė L. Skersytė.
Sudėtinga užsirašyti į egzaminą
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė sakė, kad Kalbos inspekcijos patikrinimų sulaukiama periodiškai, tačiau po pastarojo patikrinimo rugsėjį pažeidimų tinkle nenustatyta.
„Svarbu pabrėžti, jog lietuvių kalbos mokymus savo iniciatyva pradėjome organizuoti dar 2022 metais, todėl daugelis mūsų darbuotojų užsieniečių jau gali aptarnauti pirkėjus lietuvių kalba. Šiuo metu mokymus organizuojame pagal poreikį. Papildomai šiemet pradėjome skatinti darbuotojus registruotis ir laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą – jį jau išlaikė beveik pusė kolegų, kuriems jis yra privalomas“, – teigė S. Valiaugaitė.
Iš viso „Maxima“ tinkle dirba 92 užsieniečiai, kurių darbas susijęs su aptarnavimu, 66 iš jų – Ukrainos piliečiai, kurie mokosi lietuvių kalbos arba jau yra išlaikę egzaminus ir gali minimaliai bendrauti lietuviškai.
Klausiamos, kokie yra didžiausi iššūkiai iš kitų šalių atvykusiems žmonėms mokantis lietuvių kalbos, atstovės atsakė įvairiai.
L. Lesauskaitė–Remeikė nurodė, kad didžiausias iššūkis šiuo metu – užsiregistruoti į egzaminą. Darbuotojams sudėtinga rasti laisvų vietų norimame mieste, ypač Vilniuje, kur darbuotojų koncentracija yra didžiausia.
„Laisvų registracijos vietų trūkumas ir ilgas laukimo laikas apsunkina procesą, nors darbuotojų motyvacija laikyti egzaminą yra aukšta“, – tikino „Rimi“ atstovė.
S. Valiaugaitė savo ruožtu nurodė, kad didžiausias iššūkis išlieka individualus – kiekvienas darbuotojas yra skirtingai imlus išmokti kalbėti nauja kalba.
„Vis tik, kaip darbdavys stebime situaciją, mokymus organizuojame periodiškai ir jeigu reikia – inicijuojame ir papildomų“, – sakė ji.
Apsispręsta dėl lygių
Vyriausybė trečiadienį galutinai apsisprendė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu.
Naujai įtvirtinama bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį.
Reikalavimas aptarnauti gyventojus baziniu valstybinės kalbos mokėjimo lygiu užsieniečiams bus taikomas dvejus metus. Bazinė kategorija taip pat bus taikoma užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje.
Praėjus dvejų metų terminui ir toliau norint dirbti Lietuvoje paslaugų ir prekybos sektoriuje, reikės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu. Išimtis mokėti valstybinę kalbą bus taikoma tik užsieniečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
„Delfi“ anksčiau atliko eksperimentą ir patikrino, kaip maitinimo sektoriuje dirbantys užsieniečiai moka lietuviškai.