Pokalbio metu I. Valinskienė pasakojo apie savo gyvenimo kelią, sprendimą uždaryti muzikinę karjerą, lėtą kasdienybę, santykius ir naujus, galbūt kai kam ir netikėtus jos tikslus.
Laidos įrašas – šio straipsnio apačioje.
Įsileido į savo kasdienybę
Dar laidos pradžioje sulaukusi klausimo apie savo gyvenimo kasdienybę, I. Valinskienė buvo atvira – anot jos, žmonės dažnai susidaro klaidingą įspūdį apie jos gyvenimo tempą. Viskas esą yra daug paprasčiau, nei daugeliui jų atrodo.
„Šis klausimas labai įdomus – nei vienas žmogus manęs to dar neklausė. Visi sako: jūs gi tokia klaikiai užsiėmusi, jūsų gyvenimas toks ir toks nuo ryto iki vakaro. Aš sėdžiu, šypsausi, galvoju: na, gerai – jeigu jūs, žmonės, taip įsivaizduojate, tai ir įsivaizduokite. Taip nėra“, – kalbėjo moteris.
Pasak Ingos, jos dienos ritmas šiandien yra būtent toks, kokio ji pati nori.
„Aš labai laiminga, kad aš galiu savo gyvenimą turėti tokį, kokį aš noriu. Pavyzdžiui, galiu atsikelti ryte kada aš noriu – tik, žinote, senatvėje jau keliamasi anksčiau. Aš labai norėčiau miegoti iki 12, bet tiesiog nesimiega niekada.
Tada – aš darau savo rutinas, savo ritualus: einu pas savo šunis, juos išleidžiu į lauką, juos pamaitinu. Po to aš išsigeriu savo kavą, savo vandenį, parūkau vieną, dvi ar tris cigaretes – kiek noriu. Tada – aš pasakau: Inga, o ką tu nori šiandien veikti? Pavyzdžiui, ar tu nori pagaminti ką nors skanaus savo vyrui? Norėčiau, taip, aš tos nuotaikos šiandien. Aš su savimi labai daug kalbu. Ir, beje, jeigu kas nors dar nebandėte, tai labai gera alternatyva psichoterapijai“, – teigė I. Valinskienė.
Tiesa, su šypsena moteris pripažino, kad kartais dėl tokių pokalbių su savimi namuose būna ir nejaukių momentų.
„Kartais aš susigėstu, kai mane namuose kas nors išgirsta – kai ateina koks nors žmogus netyčia, namų tvarkytoja arba vyras. Bet vyras jau įpratęs, jis žino, ką aš darau. Jis nenustemba, kad vyksta kalba namuose“, – juokėsi ji.
Anot Ingos, apskritai, vienas kitą jiems su Arūnu nustebinti bet kuo jau būtų sunku, tiek metų pragyvenus drauge.
„Jau niekada nestebiname vienas kito. Jau viskas“, – sakė laidos pašnekovė.
Į muzikinį kelią pastūmėjo vyras, tačiau dabar tam ateina pabaiga
Neatsiejama I. Valinskienės gyvenimo dalis yra muzika. Ji moterį lydi jau daugybę metų, nuo pat vaikystės, tačiau pati Inga sako, kad į didžiąsias scenas ji niekada nesiveržė.
„Jeigu mes vertintume šios kartos vaikus, kurie jau nuo 17-kos žada, planuoja ir veržiasi į įvairiausius TV projektus, kad taptų žvaigždėmis, ir įsivaizduoja, kad jau po kelerių metų, ypatingai, jei laimės tą projektą, jau bus pasaulinė žvaigždė, tai aš augau ne tuo metu. Aš buvau dainuojantis vaikas, mano mama yra muzikos mokytoja, tad dainavau aš nuo 3 metų, turiu labai gerą klausą, bet aš niekada nesvajojau užkariauti pasaulio ir neįsivaizdavau, kad aš esu ypatinga dainuotoja, kaip dabar, beje, įsivaizduoja labai daug žmonių.
Pažiūrėkite, aš galiu pastatyti savo balsą, nukopijuoti Madonną, Britney Spears, padainuoti kaip ji – vadinasi, aš jau esu tokia, kaip ji? Žmoguti, tu tik kopijuoji. Nukopijuoti yra lengva. Asmenybe būti, išskirtine būti – tai jau sunku“, – į jaunąją kartą kreipėsi I. Valinskienė.
Paklausta, kas, vis dėlto, kadaise tapo jos karjeros posūkio tašku, dainininkė buvo atvira – daug įkvėpimo jai suteikė bičiulis Šarūnas Marčiulionis, tačiau svarbiausias šioje istorijoje buvo kitas žmogus.
„Mes esame dainavę su Š. Marčiulioniu vakare prie laužo, skambant gitaroms, bet mano karjera nebuvo inspiruota to. Kas tada buvo lūžis? Be abejonės, mano mielas sutuoktinis. Jeigu ne jis, jokioje scenoje manęs niekas iki šiol nematytų.
Kaip aš jau minėjau, aš nesu tas vaikas, kuris veržėsi į įvairiausius projektus, kad jį kažkas pastebėtų. Aš žinojau, kad aš galiu dainuoti, kad aš moku dainuoti, bet man į galvą neatėjo, kad aš su savo dainavimu ir su savo asmenybe turėčiau lėkti į scenas. Mano vyrui atrodė kitaip. Ir iki šiol atrodo“, – teigė Inga.
Tiesa, pasak jos, pokalbiai apie muziką jų šeimoje visada būdavo labai konkretūs, o kartu – ir su didžiuliu A. Valinsko palaikymu.
„Valinskas tokiais klausimais nesismulkina. Jis sako: tau reikėtų – neprivalai, bet būtų labai gerai ir tu gali. Aš labai linkiu visoms moterims, visose įmanomose santuokose, susilaukti tokio palaikymo – ne kritikos, ne užuominų apie tai, kad tau turbūt nieko nepavyks niekada gyvenime, būk namuose, augink vaikus, virk barščius, o pasakymo: tu gali. Tai yra labai svarbi paskata, labai svarbus postūmis. Mūsų gyvenimas iki šiol yra ginčas. Aš jam sakau, kad aš negaliu, o jis man sako, kad galiu“, – dalijosi I. Valinskienė.
Visgi, dabar, po daugelio metų scenoje ir nuolatinio publikos dėmesio, Inga ruošiasi atsisveikinimo turui. Laidoje ji papasakojo, kodėl priėmė sprendimą uždaryti šį etapą.
„Aš visiems tikrai linkiu labai geros ateities – mes turime puikių atlikėjų, kurie man labai patinka, kurie, kaip aš galvoju, yra mūsų Lietuvos muzikos ateitis. O aš, tiesiog… Na, man neįdomu būti nusenusia primadona. Aš nenoriu to“, – atvirai teigė I. Valinskienė.
Bet tai dar nereiškia, kad dainavimo Inga atsisakys visam laikui.
„Tai bus atsisveikinimas su dideliu kiekiu žmonių, kuriuos aš prisijaukinau ir užsiauginau per išties daug metų, ne tik su savo areniniais koncertais. Daug Lietuvos mano pravažiuota, daug kur prabūta. Kaip aš juokauju, aš nesakau, kad tą dieną, kai pasibaigs mano šie koncertai, aš išsioperuosiu stygas. Ne. Jeigu aš sugalvosiu kada nors parašyti kokią nors dainą, nors aš ir nesu labai stipri kūrybininkė, galbūt ji skambės kažkur radijuje. Greičiausiai, mano dainos ir toliau skambės radijuje ilgai, tiesiog nebus didelių koncertų ir aš jų neplanuoju. Jeigu man susisuks smegeninė, ir, kai man bus 80 metų, aš sugalvosiu padaryti kamerinį koncertą 30-čiai žmonių – tikiuosi, kad niekas ant manęs dėl to nesupyks“, – šyptelėjo moteris.
Turi naujų tikslų
Kaip paaiškėjo pokalbio metu, I. Valinskienė dabar koncentruojasi ir į kitą savo veiklą – galbūt mažai kam žinoma, bet garsi moteris rašo pasakas. Be to, vieną knygą ji jau yra parašiusi ir drauge su Andriumi Tapinu.
„Beje, mes su Andriumi Tapinu jau esame po pusę knygos „Meilė, kurios nemylėjau“ parašę. Čia buvo visiškas eksperimentas, taip dar niekas nedarė. Knygą rašo du žmonėms, bet kitas žmogus atsiremia ir gali remtis tik tuo, kas jau joje prieš tai parašyta. Aš kuriu siužetą, tada tu paskaitai mano siužetą ir, pagal šios knygos idėją, turi jį tęsti“, – vienos iš jau išleistų knygų idėja pasidalijo ji.
I. Valinskienė dar pridūrė, kad nors kai kam ir gali atrodyti kitaip, rašymas jai anaiptol nėra naujiena.
„Kažkokia moteris „Knygų mugėje“ manęs paklausė klausimo, kurie man yra jau juokingi. Ji sakė: kodėl jūs meluojate, kad rašėte pati? Sakau: aš nemeluoju, aš iš tikrųjų rašiau. Ji atsakė: taigi mes iki šiol nieko jūsų neskaitėme. Taip, miela mano, todėl, kad aš nesėdžiu socialiniuose tinkluose ir nerašinėju beleko, belekada ir belekokiomis temomis. Man tai neįdomu“, – teigė ji.
„O pasaka – ji jau yra pradėta. Bet aš visiškai pripažįstu, kad, kaip mane vertina mano vyras, aš esu tinginė. Taigi, pasaka pristabdyta“, – taip pat pripažino I. Valinskienė.
Pasidalijo jųdviejų su Arūnu meilės istorija
Pokalbio metu neapsieita ir be klausimų apie Ingos bei Arūno Valinskų santykius. Prabilusi apie juos, moteris teigė, kad Arūnas tiesiogine ta žodžio prasme užkariavo jos širdį – tai esą tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
„Jis kariavo, ką ir turi, mano supratimu, daryti visi vyrai. Vyrai turi kariauti ir Valius tą darė“, – užtikrintai sakė ji.
Tai, anot I. Valinskienės, truko pakankamai ilgai.
„O tada jis užkariavo ir nesitraukė. Tada mes galvojome: ar mums to reikia, ar nereikia? Bet, kai vyras nenustoja kariauti, vis tiek, galų gale, tai įvyksta. Jis niekada nenustojo kariauti. Jis iki šiol kariauja“, – šyptelėjo Inga.
Moteris dar paaiškino, ką tokio turėjo padaryti Arūnas, kad pasibelstų į jos širdį.
„Jam reikėjo elgtis taip, kad jis nepaliktų man jokių abejonių, jokios vietos mano abejonėms. Jis darė viską, praėjo visus etapus. Jis net deklamavo man eilėraščius – beje, tais laikais mano klasiokai tiesiog nemokėjo eilėraščių, o Valinskas tą mokėjo. Vyrai daro tam tikrus dalykus ir jie privalo tą daryti. Tiesiog labai mažai vyrų šiais laikais, net ir tais laikais, tą daro. Jis buvo tuo išskirtinis ir dėl to jis iki šiol yra mano vyras“, – teigė ji.
Į jųdviejų su Arūnu asmeninį gyvenimą pažvelgti Inga leido ir iš dar arčiau. Pavyzdžiui, linksmai ji buvo paklausta, kaip jiedu į vienas kitą kreipiasi namuose.
„Kai aš pykstu, aš vadinu savo vyrą vardu – tai keista, ane? Kai nelabai pykstu, vadinu Valium – tai yra normalus, kasdienis kalbėjimas. Kas žino, tai žino, kad tai yra jo kaip ir nickname’as. O kai labai švelnu, yra įvairiausių vardų. Pavyzdžiui, žąsine. Jis irgi mane pavadina žąsimi. Žinokite, tai yra tam tikra švelnumo išraiška. Mums taip patinka, chebra. Ką norime, tą darome. Pavyzdžiui, man labai patinka sakyti: suski, kaip tu? Pabudai, nori arbatos? Aš savo vyrui iki šiol kiekvieną rytą nešu arbatą į lovą ir dėl to nesijaučiu nei nuskriausta, nei dar kažkokia. Jis man kavos neneša, nes kavos lovoje aš nemėgstu“, – atviravo I. Valinskienė.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje: