M.Lingė savo „Facebook“ paskyroje klausė, ar žingsnis taip perskirstyti pinigus nėra „kerštas kultūros sektoriui“ už kultūros protestus.
„Vyriausybės atnaujintame biudžeto projekte asignavimų perskirstymo dalyje mažinamas finansavimas nacionalinėms kultūros įstaigoms, o iš jų atimti pinigai pridedami pačiai ministerijai. Sumos skirtingos, nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių“, – feisbuke rašė M.Lingė.
Politikas 15min patikslino, kad šie perskirstymai nedaro įtakos bendram biudžetui, tačiau tai – perskirstymas Kultūros ministerijos vidiniame biudžete. Kitaip tariant, nacionalinės kultūros įstaigos netenka dalies pinigų, tačiau jie lieka Kultūros ministerijos biudžete.
Ekrano nuotrauka/2026–2028 metų valstybės biudžeto projektas: lėšų perskirstymas Kultūros ministerijoje
„Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija daro atvirkščiai – iš savo biudžeto perskirsto pinigus įstaigoms papildomai. O kultūros sričiai – atvirkštinis veiksmas. Žinoma, tai nėra didelė suma, apie 1,5 mln. eurų 2026 metų biudžete. Jis atrodo smulkus bendrame vaizde, tačiau iš principo veiksmas kontekste prastai matomas ir žiūrimas, ypač – po protesto“, – 15min teigė M.Lingė.
Anot politiko, Kultūros ministerija, tikėtina, teigs, jo tie pinigai bus skirti kitam programiniam finansavimui.
„Bet žiūrėkite, kaip atsitiko, per pirmąjį biudžeto svarstymą tokios problemos nebuvo kelta. Juo labiau – jie prideda apie 8,5 mln. eurų iš LRT (įšaldyto biudžeto – 15min) gautus pinigus. Negana to, dar atsirėžinėja iš savo kultūros įstaigų pinigus. Kultūros ministerija savo kasoje turės po antro biudžeto perskirstymo daugiau pinigų ir daugiau laisvės tuos pinigus skirstyti savo nuožiūra, o ne įstaigoms. Joms situacija prastėja“, – teigė M.Lingė.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Lingė
Anot jo, daugiausia nerimo kelia Medijų rėmimo fondui skirtų lėšų perskirstymas – 555 tūkst. eurų yra didžiausia suma, kuri pereina į Kultūros ministerijos biudžeto „kasą“. Tokią sumą iš Medijų rėmimo fondo planuojama „nukirpti“ trejus metus iš eilės.
„Būtent tos įstaigos, kurios funkcija – stiprinti žiniasklaidą. Laisvas žodis šiuo metu atakuojamas labiausiai“, – sakė M.Lingė.
Anot M.Lingės, formalus tokio žingsnio paaiškinimas yra „taupymas“, tačiau jis įžvelgia ir galima kerštą kultūros sektoriui už organizuotus protestus.
„Gėda. Pilietiškumas baudžiamas. Tokį signalą siunčia ši valdžia visiems. Ir momentas yra lemiamas – ar susigūšime ir tik stebėsime, ar pasipriešinsime?“ – klausė M.Lingė.
Medijų rėmimo fondo vadovas: bus smūgis regionams ir tautinėms mažumoms
Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius 15min teigė, kad daugiau nei pusės milijono eurų nurėžimas kasmet trejus metus iš eilės stipriai atsilieps regionų žiniasklaidos finansavimui, kuris ir taip yra labai mažas, ir tautinių mažumų sektoriui.
„Mums yra mažinama daugiausiai. Jeigu taip atsitiks, turėsime mažinti visoms programoms. Nors norėjome prašyti, kad būtų padidinta, nes ypač trūksta regionams ir tautinėms mažumoms“, – teigė R.Iržikevičius.
Asmeninio archyvo nuotr./Ruslanas Iržikevičius
Anot pašnekovo, ypač nukentės regionai.
„Mes finansuojame ne tik projektus, bet ir jų veiklą. Veiklos finansuojame mažiau nei pusę to, koks yra poreikis. Per projektus norėtume, kad atsirastų turinys, kuris padeda visuomenei. Šis turinys nėra pelningas, todėl turime jį finansuoti. Ir jo bus dar mažiau. Regionai yra visiškai šokiruoti, nustebę, kad jie bus faktiškai labiausiai nuskriausti. Norėjome paprašyti daugiau, bet dabar turėsime nukirpti“, – teigė R.Iržikevičius.
R.Iržikevičius teigė, kad šis sprendimas buvo naujiena.
„Gavome laišką su informacija, kad turime mažintis, jokių derybų nebuvo. Buvo staigmena“, – teigė jis.
Gavome laišką su informacija, kad turime mažintis, jokių derybų nebuvo. Buvo staigmena.
Anot jo, informacija yra saugumo dalis, todėl Medijų rėmimo fondas vylėsi, kad finansavimas didės.
„Medijos yra minkštoji galia. Svarbi ir dabartinė gynybinė situacija. Medijos – gynybos potencialo dalis. Turėjome lūkesį, kad regionams finansavimą padidins“, – 15min teigė R.Iržikevičius.
Aiškesnius vidinius Medijų rėmimo fondo perskirstymus dėlios Medijų taryba. Anot R.Iržikevičiaus, šiuo metu vyksta Medijų rėmimo fondo konkursai, kai kurie projektai – jau įvertinti, tačiau jei bus mažinamas finansavimas, tuomet teks juos vėl iš naujo vertinti.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
„Drastiškas finansavimo sumažinimas“: nukentės įprasta veikla ir Gedimino kalnas
Dabartiniame 2026–2028 m. biudžeto įstatymo projekte nuo Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) biudžeto siūloma nurėžti 875 tūkst. eurų. Muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė 15min teigia, kad tai būtų drastiškas finansavimo sumažinimas, kuris paveiktų ne tik muziejaus veiklą, tačiau ir ilgalaikius investicinius projektus.
„Tai mums labai netikėta žinia. Jei anksčiau finansavimas būdavo mažinamas, tai paaiškėdavo daug ankstesnėje biudžeto formavimo fazėje, o institucija, planuodama kitų metų veiklas, galėdavo vienaip ar kitaip prisitaikyti prie naujų sąlygų. Dabar šis mažinimas yra tiesiog drastiškas ir tai su muziejumi nebuvo niekaip aptarta“, – teigė R.Kačkutė.
Ji pabrėžė, kad kol kas muziejuje žinoma tik apie bendrą finansavimo mažinimo sumą, tačiau oficialiai nėra aišku, nei kokia dalis, nei iš kokios srities lėšos planuojamos nuimti.
Tik kalbantis telefonu buvome informuoti, kad pinigai bus nuimti nuo investicinių projektų bei muziejaus veiklos, tačiau tai ir yra visa informacija, kurią šiandien turime.
„Tik kalbantis telefonu buvome informuoti, kad pinigai bus nuimti nuo investicinių projektų bei muziejaus veiklos, tačiau tai ir yra visa informacija, kurią šiandien turime“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad, jos žiniomis, finansavimo projekte išlieka pirmajame biudžeto siūlyme numatytas atlyginimų mažiausiai uždirbantiems ir kultūros darbuotojams didinimas.
Vis dėlto, didžiausią nerimą R.Kačkutei kelia finansavimo investiciniams projektams mažinimas, o tai susiję su keliais objektais – LNM padaliniais Naujuoju arsenalu ir Signatarų namais bei Gedimino kalnu.
„Šiuo metu Naujasis arsenalas yra iš esmės rekonstruojamas, pastato viduje viskas išardyta. Kadangi finansavimas mažinamas ne tik kitiems metams, tačiau ir 2027 ir 2028 m., tai reiškia, kad rekonstrukcija užsitęs, o muziejaus atidarymas nežinia kiek metų nusikels. Tačiau jei darbai nevyks pagal planą ateinančius trejus metus, vadinasi, juos reikės padaryti 2029–2031 m. laikotarpiu. Bet dėl infliacijos Naujojo arsenalo rekonstrukcijos kaštai smarkiai išaugs ir mes rizikuojame turėti amžiaus rekonstrukciją, kuri pradedama, tačiau niekaip neužbaigiama“, – teigė R.Kačkutė.
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Šventaragio slėnis po liūties
Ji pabrėžė, kad po biudžeto svarstymų nei Kultūros ministerijoje, nei Vyriausybėje, nei Seime nebuvo įsiklausyta ir į Muziejaus poreikius, susijusius su Gedimino kalnu – keltuvo atnaujinimo būtinybę, kuris, anot direktorės, greitai išvis nebus tinkamas naudoti, bei paties kalno darbų tęstinumą.
Pagal numatytą biudžeto projektą suprantu, kad nuo 2028 metų bus stabdomi Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo darbai, o tai verčia susimąstyti apie šio visai Lietuvai reikšmingo objekto ateitį.
„Pagal numatytą biudžeto projektą suprantu, kad nuo 2028 metų bus stabdomi Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo darbai, o tai verčia susimąstyti apie šio visai Lietuvai reikšmingo objekto ateitį. Pastaruosius trejus metus šiam objektui kasmet buvo skiriama po 5 mln. eurų ir suplanuoti tvarkybos darbai buvo vykdomi, situacija kontroliuojama. Tačiau dabar, reikia suprasti, ši Vyriausybė neturi idėjų, ką su Gedimino kalnu daryti po trejų metų“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė.
R.Kačkutė pabrėžė, kad dėl finansavimo mažinimo nukentės ir įprasta LNM veikla – tyrimai, vertybių restauravimas, naujų eksponatų įsigijimas, parodos ir pan. Taip pat į veiklos biudžeto eilutę patenka ir paveldinių pastatų, kuriuose ir yra įsikūrę visi Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai, priežiūra ir išlaikymas.
„Kokių veiklų mums teks atsisakyti, kur pradėti taupyti, spręsime tuomet, kai paaiškės, kur ir kiek muziejaus finansavimas yra sumažintas, kokios tikslios pinigų sumos bus skirtos konkrečioms parodoms ir tarptautiniams projektams“, – teigė R.Kačkutė.
Kultūros ministerija: laikmetis – sudėtingas valstybei
Pirmadienio vakarą Kultūros ministerija išplatino pranešimą, kuriame – pozicija dėl biudžeto formavimo.
„2026–2028 m. valstybės biudžeto peržiūroje Kultūros ministerija pasirinko proporcingo asignavimų mažinimo principą, siekdama amortizuoti finansinę naštą ir ją tolygiai paskirstyti visam kultūros sektoriui. Tai reiškia, kad nė viena įstaiga nebuvo išskirta ar išskirtinai paveikta, sprendimai priimti taikant bendrą, visoms institucijoms lygiavertį modelį. Visos ministerijos kuruojamos sritys yra svarbios, todėl ir neišvengiamos korekcijos atliktos proporcingai“, – rašoma pranešime.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija / Lukas Balandis/BNS nuotr.
Anot ministerijos, šiandienos laikmetis – sudėtingas visai valstybei.
„Suprasdami situaciją ir siekdami užtikrinti kultūros sektoriaus veiklų tęstinumą, pasirinkome tokį sprendimą, net ir esant ribotiems resursams“, – rašoma pranešime.
Ministerija skelbia, kad šis dabar svarstomi modeliai – ženkliai palankesni nei anksčiau svarstyti variantai, šis pasirinkimas – „kompromisinis“. Ministerija tikisi, kad 2027-aisiais metais bus galima atstatyti sumažintus biudžetus.
Pranešime pabrėžiama, kad šie sprendimai „nėra susiję su jokiais politiniais motyvais“, o „finansinės drausmės ir proporcingumo pagrindu priimti sprendimai“. Teigiama, kad ministerija vertina kultūros bendruomenę ir jos pilietiškumą.
Pirmadienio vakarą kultūros ministrė V.Aleknavičienė BNS teigė, kad buvo lauktą galimybių kaip pagerinti finansavimo situaciją. Ji taip pat teigė, kad biudžeto mažinimas tikrai nėra kerštas kultūros bendruomenei už protestus.
„Nuo mano darbo pradžios jau biudžetas buvo sudėliotas toks, koks jis yra ir tiesiog mes laukėme įvairių variantų, kaip dar būtų galima gerinti tą situaciją. Ir šiandien buvo priimtas sprendimas, kad įšaldomos LRT lėšos, kurios sudaro 8,5 mln., buvo skirtos būtent kultūros sektoriui“, – teigė ji.
BNS rašė, kad Seimui trejiems metams įšaldžius visuomeninio transliuotojo biudžetą, 8,5 mln. eurų asignavimų iš LRT siūloma perduoti Kultūros ministerijai.
Tiesa, Kultūros ministerija į pateiktus 15min klausimus apie lėšų perskirstymą institucijos viduje dar neatsakė – bent kol kas nėra aiški tokios perskirstymo priežastis ir kur per 2026 metus beveik 1,5 mln. eurų bus panaudoti.