2025-12-09 09:42
Lietuvos energetinės nepriklausomybės pagrindu turi būti ištekliai, kuriuos turime Lietuvoje. Išteklių importas pateisinamas tik tais atvejais, kai siekiama diversifikacijos, bet importas visada turi savo kainą – tame tarpe ir priklausomybės nuo tiekėjo. Tik tie sprendimai, kurie leidžia maksimaliai išnaudoti vietinius energijos išteklius, gali užtikrinti realų saugumą ir atsparumą išoriniams veiksniams.
Linas SABALIAUSKAS, LVEA direktorius
Minimos įmonės
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA),
Lietuvos energetikos agentūra, VŠĮ
Šiandien tai tampa ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu klausimu – kiekviena šalis, priklausoma nuo importuojamų žaliavų ar kuro, kartu yra priklausoma ir nuo jų tiekėjų, kainų bei pasaulio lyderių pasaulėžiūros. Todėl vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių turi būti laikoma strateginiu Lietuvos prioritetu.
Vietiniai ištekliai gali patikimai aprūpinti šalį energija
Remiantis naujausiais Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2025 m. lapkritį nacionalinė elektros energijos gamyba patenkino apie 51 proc. šalies vartojimo poreikio, o per vienuolika šių metų mėnesių – net 76,5 proc. Reikšmingiausią indėlį į šį augimą įnešė vėjo ir saulės elektrinės, kurios per šių metų vienuolika mėnesių kartu patenkino 46,8 proc. viso elektros vartojimo. Vėjo energetika išlieka svarbiausiu nacionalinės gamybos varikliu – lapkritį vėjo elektrinės pagamino 310,5 GWh elektros ir patenkino 28,1 proc. šalies vartojimo poreikio. Saulės elektrinės lapkritį papildomai pagamino 25,9 GWh, užtikrindamos dar 2,3 proc. poreikio.
Šie skaičiai yra ne tik pasiekimas, bet ir įpareigojimas. Jie įrodo, kad vietiniai ištekliai gali patikimai aprūpinti šalį energija, jei jų plėtra yra kryptingai planuojama ir palaikoma. Pastaraisiais metais vėjo ir saulės parkų įrengtoji galia Lietuvoje augo įspūdingais tempais – per 2025 metus saulės elektrinių galia išaugo 45,1 proc., o vėjo – 41,2 proc. Tokį augimą lėmė prieš dešimtmetį priimti sprendimai ir po keleto metų vystymo užbaigti dideli projektai. Tai reiškia, kad energetinė nepriklausomybė tampa verslo ir visuomenės, ne vien valstybės, kuriamu procesu.
Diversifikuota energetinė priklausomybė?
Vis dėlto tikra energetinė nepriklausomybė neįmanoma, jei gamybos grandinėje vis tiek išliekame priklausomi nuo importuojamų išteklių. Pavyzdžiui, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) minimos branduolinės energetikos atveju būtinas importuojamas uranas, suskystintų dujų – pačios dujos ir jų transportavimo infrastruktūra. Net jei tokie šaltiniai atrodo patikimi trumpuoju laikotarpiu, jie iš esmės nesukuria savarankiškumo – jie tik diversifikuoja priklausomybės formą. Vėjas, saulė ir hidroenergija yra ištekliai, kuriuos turime čia pat, Lietuvoje. Jie nereikalauja nuolatinio importo, nepriklauso nuo svyruojančių pasaulinių kainų ar tiekiančiosios šalies lyderio užgaidų, o jų potencialas dar toli gražu nėra išnaudotas.
Būtent todėl Lietuvos politika turėtų būti orientuota į šių vietinių išteklių plėtros spartinimą ir tinkamų rinkos sąlygų sukūrimą, kurios skatintų investicijas į vietinę gamybą. Kainų užtikrinimo mechanizmai, aiškūs leidimų procesai ir infrastruktūros plėtra turi tapti prioritetu. Energetinė nepriklausomybė nėra vien technologinis klausimas – tai strateginė valstybės kryptis, kuri lemia mūsų ekonominį stabilumą, socialinę gerovę ir saugumą.
Pasitelkiamų AEI įvairovė didina tiekimo patikimumą
Kartu svarbu užtikrinti diversifikaciją tarp atsinaujinančių šaltinių. Drauge su vėjo ar saulės energija būtina išnaudoti hidroenergijos ir energijos kaupimo sprendimus, kurie užtikrina balansą ištisus metus. Tokia sistema, paremta kelių vietinių šaltinių sinergija, ne tik mažina importo poreikį, bet ir didina tiekimo patikimumą, ypač esant ekstremalioms oro sąlygoms ar rinkos svyravimams. Turint tokį pagrindą atsiranda vietos ir energijos išteklių importui siekiant diversifikacijos, bet čia nereikia pamiršti, kad importas yra vienokio ar kitokio lygio priklausomybė.
Lietuva jau dabar mato pirmuosius rezultatus, kai didesnė dalis elektros energijos yra pagaminama šalies viduje. Tačiau siekiant ilgalaikio tvarumo, būtina suprasti, kad energetinė nepriklausomybė nėra duotybė ir nėra pasiekiama vien infrastruktūros pastatymu – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis investicijų, politinės valios ir visuomenės palaikymo, verslo ir valdžios pasitikėjimo. Kiekvienas naujas vėjo parkas ar saulės elektrinė nėra tik dar vienas verslo sugalvotas energijos šaltinis – tai žingsnis link savarankiškos, saugios ir atsparios Lietuvos energetikos, tai dar vienas energetinės kovos vienetas, išlaisvinantis iš energetinės priklausomybės gniaužtų.
Tad šiandien, kai geopolitinės grėsmės yra ypač aktualios, vietiniai ištekliai energetikos sektoriuje turi būti suvokiami kaip strateginė vertybė. Tik remdamiesi tuo, ką turime čia – vėju, saule ir vandeniu – galime užtikrinti, kad energetinė nepriklausomybė būtų ne deklaracija, o realybė, ir skirtume jai deramą vietą ir pagarbą.
2025-12-09 11:24
Po keleto ramesnių metų Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vėl įgauna pagreitį – mažėjančios palūkanos, lengvesnės pirmojo būsto įsigijimo sąlygos, pensijų kaupimo reforma ir auganti paklausa skatina kainų kilimą. Tokiame kontekste kai kurie pardavėjai ima svarstyti, ar nevertėtų nutraukti prieš kel…
2025-12-09 10:48
Viešai skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad mokestinių patikrinimų apimtys Lietuvoje išlieka didelės, o priskaičiuotų sumų mastai auga. Verslas susiduria su vis dažniau kintančiomis VMI interpretacijomis ir taisyklėmis, kurios neretai traktuojamos griežčiau nei anksčiau. Riz…
2025-12-08 13:45
Apie atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčius ir pradinio įnašo mažinimą buvo kalbama jau kurį laiką, todėl pats sprendimas rinkos dalyviams nebuvo visiška staigmena. Panaši tvarka, sumažinusi privalomo pradinio įnašo dydį iki 10 proc., bus taikoma ir Švedijoje, kurios būsto rinka turi didelę įtaką …
2025-12-03 09:46
Jau nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios mokesčių reforma, dėl kurios daliai gyventojų didės mokestinė našta. Visgi, teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančios partnerės Saulės Dagilytės teigimu, dažnu atveju yra teisėtų ir ekonomine logika grįstų būdų ją susimažinti. Tad kada ir kokiais …
2025-12-02 16:19
Nuosavas būstas Lietuvoje laikomas vienu svarbiausių finansinio stabilumo rodiklių, tačiau jauni žmonės dažnai abejoja, ar ši investicija tebeįmanoma ankstyvame gyvenimo etape. Vis dėlto, kelias į pirmąjį būstą prasideda gerokai anksčiau, nei dauguma įsivaizduoja. Apie tai, kaip sukaupti nuosavam bū…
2025-12-02 16:13
Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje, kurioje NT srities ekspertai dalinosi rinkos įžvalgomis, „EIKA Development“ vadovas Martynas Žibūda atskleidė, kad sostinės biurų rinka kitąmet turėtų pasiekti rekordinę vakansiją pagal plotą, tad verslo centrų nuomininkams tai reiškia aukso amžių.
2025-11-28 10:08
Būsto pirkimo kelionė dažniausiai baigiasi notarų biure – bene paskutiniame, bet ne visiems aiškiame etape. Nors atrodo, kad tai – tik formalumas, daugeliui pirkėjų kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių?
2025-11-26 17:21
Atsiradus galimybei įsigyti naują būstą kyla klausimas, ką daryti, jei senoji paskola vis dar nėra išmokėta. Apie reikalingus žingsnius ir kaip nesuklysti tvarkant paskolų dokumentus, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
2025-11-24 15:43
Artėjant II pakopos pensijų pokyčiams nuo 2026 m., viešojoje erdvėje daug diskutuojama, ar dalinis sukauptų lėšų atsiėmimas gali reikšmingai paveikti būsto rinką Lietuvoje. Pasigirsta teiginių, kad gyventojai netrukus „į rinką išleis milijardus“, o būsto kainos dar labiau šoktels. Vis dėlto toks pož…
2025-11-20 14:27
Lietuvos regionų verslai ne tik atsigauna, bet ir atranda kiekvienam iš jų būdingas raidos kryptis. Pernai pirmą kartą nuo 2021 m. daugiau juridinių asmenų registruota regionuose nei sostinėje. Taigi, regionai tampa vis aktyvesniais šalies ekonomikos žaidėjais. Tai svarbu, nes Lietuvos stiprybės sly…
2025-11-19 16:16
Vos prieš kelis mėnesius Kinijoje įvykęs duomenų nutekėjimas parodė, kad duomenys – atrodo, brangiausias, bet dažnai ir lengviausias grobis, pasisavinamas dėl iš pirmo žvilgsnio menkos klaidos. Šis įvykis įspūdingas ne tik savo apimtimi (nutekėjo 1,7 milijardo unikalių įrašų), bet ir priežastimi: pa…
2025-11-18 15:24
Planuojant įsigyti būstą su paskola, svarbu įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visą finansinį paveikslą. Bankai, prieš suteikdami paskolą, analizuoja kliento pajamų tvarumą, mokėjimų istoriją bei įsipareigojimų ir pajamų santykį. Pasak „Luminor” banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, …
2025-11-14 10:08
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnes…
2025-11-06 14:02
Nuo kitų metų pradžios daugiau nei 120 tūkstančių darbuotojų Lietuvoje savo algalapiuose išvys pokyčių – minimali mėnesinė alga (MMA) didės nuo 1 038 iki 1153 eurų, o minimalus valandinis atlygis – nuo 6,35 iki 7,05 euro. Tai vienas didesnių pastarųjų metų šuolių. Nors šis sprendimas neabejotinai dž…
2025-11-06 13:59
2025 metų trečiasis ketvirtis atnešė nemažų pokyčių šalies sostinės biurų rinkai, kadangi buvo baigtos trijų didesnių biurų pastatų statybos: „Hero“ (Lvivo g.), „Jasinskio 2“ (J. Jasinskio g.) ir „Vilbros“ naujas biurų pastatas Švitrigailos g. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 42 700 kv. …
2025-11-04 15:41
Verslo ginčai – neišvengiama realybė, o vis daugiau įmonių jų sprendimui renkasi arbitražą: greitesnę, lankstesnę ir konfidencialią alternatyvą teismui. Tačiau tam, kad arbitražas iš tiesų būtų veiksmingas, nepakanka vien įtraukti arbitražinę išlygą į sutartį – būtina atsakingai pasirinkti arbitražo…
2025-10-27 12:57
Lietuvos banko sprendimu nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. pradinis įnašas skolinantis pirmam būstui bus 10 proc. vietoje iki šiol galiojusios minimalios 15 proc. ribos. NT ekspertų teigimu, tai – naujakuriams itin reikšmingas ir rinkoje pastebimus pokyčius tikrai lemsiantis sprendimas, kuris, tikėtina, …
2025-10-23 11:08
Ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonių restruktūrizavimas vis dažniau tampa gelbėjimosi ratu verslui, tačiau kartu – sudėtingu išbandymu partneriams bei kreditoriams. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pozityvus procesas, leidžiantis išsaugoti veiklą ir darbo vietas. Vis dėlto už gražios idėjos sly…
2025-10-21 08:28
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vienijantys 1000 narių Kauno ir Marijampolės regionuose, pažymi, kad politinis siekis iš padidintų mokesčių surinktas lėšas skirti šalies gynybai yra suprantamas ir savalaikis.
2025-10-16 14:58
Vilnius yra sparčiai augantis miestas – neseniai tapome didžiausiais Baltijos šalyse. Čia kasmet atvyksta vis daugiau žmonių dirbti, mokytis, kurti šeimas bei verslus. Lietuvoje nėra kitų vietų, siūlančių tiek galimybių, todėl turime tai labai vertinti. Su šia plėtra kyla ir natūralus iššūkis – žmon…