Gamykla Latvijoje – vienas iš rezultatų, kurį mūsų kaimynai pasiekė bendradarbiaudami gynybos pramonės srityje ir kuriuo pagrįstai didžiuojasi. Suomijos karinių transporto priemonių gamintojo atstovas Jussi Jarvinenas per išskirtinį interviu „Delfi“ teigė, kad tokia istorija galėtų pasikartoti ir Lietuvoje.
Dar šių metų rugsėjį buvo skelbta, kad Lietuva pasirašė gynybos pramonės bendradarbiavimo memorandumą. Prezidentas Gitanas Nausėda tada užsiminė, kad iš šios šalies gamintojų planuojama įsigyti minų, karinių laivų, svarstoma apie šarvuotų visureigių įsigijimą.
Portalas „Delfi“ J. Jarvineną kalbino jam lankantis šarvuotų transporterių „Patria“ gamykloje Latvijoje. Apie tai, kaip kaimyninėje šalyje gaminamos šios karinės transporto priemonės, bus galima paskaityti vėliau.
– Kokia „Patria“ vizija Lietuvoje?
– Bendroje šarvuočių „Patria“ programoje jau dalyvauja septynios šalys ir Ukraina. Manau, kad susidarė išskirtinė galimybė turėti suderinamą techniką Europoje. Prie šios programos jau prisijungė ir Vokietija, o Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, kaip žinome, yra labai glaudus, ypač sausumos pajėgų srityje. Todėl Lietuvą vertiname kaip labai perspektyvią šalį bendriems projektams.
Jei Lietuva turėtų pakankamai didelį poreikį, Lietuvoje norėtume padaryti tą patį, ką padarėme Latvijoje ar kitose šešiose šalyse, kuriose vykdoma gamyba. Tada į tiekimo grandinę būtų įtraukta ir Lietuvos pramonė.
Manau, svarbu ne tik paleisti gamybą, bet ir tai, kad vietinės įmonės, įsitraukusios į tiekimo grandinę, tampa globalios mūsų tiekimo grandinės dalimi. Pavyzdžiui, Latvijoje suvirinti šarvuočių korpusai siunčiami ir į Suomiją, kur vyksta transporto priemonių surinkimas.
– Minėjote, kad užsakymas yra pagrindinis kriterijus, lemiantis sprendimą investuoti konkrečioje šalyje. Kokie kiti kriterijai jums svarbūs?
– Žinoma, kliento poreikiai yra svarbiausia. Norime, kad, bendradarbiaujant su vietos gamyba, pavyktų užtikrinti tiekimo saugumą. Kad ekonomiškai būtų naudinga steigti gamybą, žinoma, turi būti pakankamas užsakymų kiekis.
Kartu turi būti ilgalaikis susitarimas dėl transporto priemonės priežiūros visu jos eksploatavimo laikotarpiu.
– Šarvuotų transporto priemonių rinkoje yra nemaža konkurencija. Kokie „Patria“ privalumai, palyginus su konkurentais?
– Sakyčiau, kad „Patria“ siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį šarvuotų transporto priemonių kategorijoje. Klientas gauna geriausią našumą už priimtiną kainą.
Kitas dalykas, kaip minėjau, yra tas, kad mūsų programa leidžia užtikrinti 6×6 tipo transporto priemonių suderinamumą Europoje ar NATO. Vertingiausia Ukrainos duota pamoka yra ta, kad Europa negali turėti daug skirtingos įrangos, nes tai neefektyvu nei operaciniu, nei ekonominiu požiūriu.
– Jei Lietuva nuspręstų pirkti šarvuotus transporterius „Patria“, ar tikrai statytumėte čia gamyklą? Juk Lietuvai skirtą produkciją galėtumėte gaminti tiesiog Latvijoje.
– Taip, bet manau, kad labai svarbu apsidrausti. Kalbu ne apie vieną šalį, bet apie visą Europą. Jei kas nutiktų Suomijoje ar Latvijoje, turėtume alternatyvą Lietuvoje.
– Kiek pasistūmėjote su darbais Lietuvoje?
– Atnaujinome Lietuvos įmonių, su kuriomis dirbtume, programą. Manau, Latvijoje parodėme, kad galime būti labai greiti. Ten programa startavo 2021 m. Rugpjūtį buvo užsakyta apie 200 transporto priemonių, o lapkritį Latvijai jau pristatėme keturis pirmuosius šarvuotus transporterius. Nors pirmieji transporteriai atkeliavo iš surinkimo gamyklos Suomijoje, jau kitų metų gegužę atidarėme gamyklą Latvijoje.
– Kalbant apie bendravimą su Lietuvos įmonėmis, su kurio sektoriaus įmonėmis kalbatės – aukštųjų technologijų, metalo perdirbimo ar kitomis?
– Galimybių bendradarbiauti – iš tiesų daug. Žinoma, šarvuotos transporto priemonės turi metalo konstrukcijų, kurios yra labai svarbi technologijų pramonės dalis. Vis dėlto savo transporto priemonėse galime įrengti iš esmės viską, ko nori klientas. Nesvarbu, ar tai būtų oro gynybos sistemos, ar kovos su dronais įranga. Todėl įmonių, su kuriomis galėtume bendradarbiauti, spektras tikrai labai platus.
– Gynybos sektorius šiuo metu išgyvena pakilimą. Kaip žadate suvaldyti spartų augimą? Kartais būtent nesugebėjimas sutramdyti greitai augančių apimčių gali pakišti koją įmonei.
– Savo gamybą grindžiame gamyba vietoje. Septyniose šalyse tai jau vyksta. Tolesniuose planuose – Vokietija, Jungtinė Karalystė. Galvosime ir apie Lietuvą, jei Lietuva pasirinks mūsų programą.
Visai neseniai susitarimą dėl technologijų perkėlimo ir gamybos „Patria“ pasirašė su Suomijos bendrove „Valmet Automotive“. Jau kitų metų antroje pusėje „Valmet Automotive“ gamykloje Suomijoje turėtų būti surinktos pirmosios „Patria“ transporto priemonės.
Dirbame ir su savo tiekimo grandinės partneriais, kad jie iš anksto žinotų, kokie mūsų augimo tikslai ir ką žadame pasiekti per ateinančius metus.
– Dar vienas iššūkis, galintis iškilti dėl visoje Europoje kaip reikiant augančios paklausos, – žaliavų trūkumas. Kaip tam ruošiatės?
– Manau, kad šiuo metu šią riziką valdome labai gerai. Mūsų gamybos vizija yra susijusi su lengvu jos perkėlimu, paleidimu. Gamyklos Latvijoje pavyzdys rodo, kad tam nereikia labai didelių investicijų. Riziką mažina tai, kad transporto priemonės yra labai paprastai pagaminamos ir surenkamos.
Siekiame supaprastinti gamybą, pavyzdžiui, naudojame paprastus sunkvežimiams skirtus variklius. Kad jie tiktų šarvuotoms transporto priemonėms, tiesiog įdiegiama speciali programinė įranga. Vertinant pagal apimtį, civilinė pramonė yra kur kas didesnė už gynybos pramonę.
Glaudžiai bendradarbiaujame su tiekėjais ir būtinai informuojame juos apie turimus tikslus, kad jie galėtų iš anksto planuoti savo gamybos apimtis.
– Ar „Patria“ yra numačiusi, kada gali pradėti mažėti paklausa?
– Manau, yra visiškai aišku, kad Europa turi būti pasirengusi gintis pati. Taip pat visiškai aišku, kad šiuo metu nesame tam pasiruošę. Net jei dabar Ukrainoje būtų pasiekta taika, vis vien Europos šalys, manau, turėtų būti pasirengusios kur kas labiau negu dabar.
– Europos gynybos sistemos ir sektoriaus kritikai kartais sako, kad nors esame viena rinka, vis dar turime fragmentų pagal poreikių sistemą. Ką būtų galima pakeisti Europos Sąjungoje, kad sektorius judėtų greičiau?
– Vienas dalykas – tai atvira konkurencija ir reali galimybė už palankiausią kainą nusipirkti tai, kas rinkoje tuo metu geriausia. Taip pat labai svarbūs yra bendri valstybių pirkimai. Manau, kad per paskutinius trejus metus buvo padaryta labai didelė pažanga vykdant bendras programas ir pirkimus. Bet vis dar turime daug nacionalinių programų, taigi, nuveikti dar galima daug.
– Ir klausimas ne kaip „Patria“ atstovui, o kaip suomiui. Kokiomis nuotaikomis dabar gyvenate? Lietuvoje Suomija dažnai minima kaip pasirengimo gintis pavyzdys.
– Mes Suomijoje prie to pripratę. Dar nuo vaikystės pamenu, kad grėsmę matėme visada. Mano seneliai kariavo. Priklausau tai kartai, kuri girdėjo istorijų iš karo. Kiekviena šeima yra susijusi su gynybos pajėgomis, nes turime privalomąją karo tarnybą.
Suomijoje įdiegtas visiško saugumo modelis, kuriam priklauso ir visuomenė. Pavyzdžiui, pirkdamas aliumininę valtį iškart galvoji ir žinai, kaip ir kokiu tikslu ja būtų galima pasinaudoti, jei ištiktų krizė.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 