„Tai tapo nerimą keliančia norma, kad rinkimus puola demokratijos priešai“, – per bendrą su kolega iš Armėnijos Nikolu Pašinianu spaudos konferenciją Berlyne sakė F. Merzas.
Vokietijos kancleris apkaltino Rusiją „mėginimu įbauginti rinkėjus Armėnijoje“ ir „skleidžiant netiesą apie Europos Sąjungos tikslus ir vertybes“ per „dezinformaciją ir sabotažą“.
„Rusija hibridinėmis priemonėmis mėgina destabilizuoti ne tik Europą, bet ir Armėniją“, – pridūrė jis.
Kovo mėnesį Armėnijos parlamentas priėmė įstatymo projektą, atveriantį kelią šalies siekui tapti ES nare, istorinei Rusijos sąjungininkei vis labiau tolstant nuo Maskvos.
N. Pašinianas per spaudos konferenciją teigė, kad Armėnija 2021 m. jau rengė rinkimus „labai sunkiomis aplinkybėmis“ ir kad šalis „turi patirties su dezinformacija“.
Vakarų saugumo tarnybos kaltina Rusiją dėl daugybės dronų skrydžių, sabotažo veiksmų, kibernetinių atakų ir internetinių dezinformacijos kampanijų Europoje, suintensyvėjusių po 2022 m. Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
F. Merzas paragino N. Pašinianą artėti prie ES ir sakė, kad „dabar Armėnijai atsirado istorinė galimybė pradėti kelią į Europą“, tačiau perspėjo, kad šalis turės „išpildyti daugelį sąlygų“.
Rugpjūtį Armėnija ir jos ilgametis priešas Azerbaidžanas įsipareigojo siekti taikos po dešimtmečius trukusio teritorinio konflikto, susitarimui tarpininkavo Baltieji rūmai.