Įklampino transliacija

LAT antradienį sužlugdė už rengimąsi šnipinėti jau kalinčio politiko ir visuomenės veikėjo 54 metų Algirdo Paleckio viltį greičiau išvysti laisvę. Teisėjų kolegija atmetė jį ginančio advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą. Šioje byloje nuteistajam už tai, kad užgauliai neigė ir šiurkščiai menkino 1944-1953 m. Lietuvoje SSRS institucijų vykdytus genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui, palikta šių metų kovą skirta subendrinta bausmė: kalėti 8 mėnesiais ilgiau – 1 metus 10 mėnesių 18 dienų.

Kaip priminė LAT, viešoje tiesioginėje transliacijoje A.Paleckis išsakė šiuos teiginius: „tai buvo suklaidinti žmonės”, „bėgo, nes prišaudė žydų vaikų, senukų, moterų”; „Mes žinome, kad nuo miško brolių žuvo 25 tūkstančiai civilių gyventojų, daugiausia paprastų eilinių valstiečių, šeimų, jų vaikų, iš tų 25 tūkstančių – 1000 buvo vaikai, nepilnamečiai vaikai, kūdikiai. Jie buvo žiauriai nužudyti ir nužudyti tų žmonių, kurie buvo miške, kurie klausėsi „Amerikos balso” ir kt.
Pasisakymas transliuotas 2022 m. spalio 25 d., kai buvo minimas Lietuvos Konstitucijos priėmimo 30-metis.

Kitaip pristatė partizanus

Kaip informavo LAT, atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis, prisistatydamas kaip politikas ir žurnalistas, viešai neigė Lietuvos partizanų genocidą, pagrįsdamas savo teiginius akivaizdžiai iškraipomais istoriniais duomenimis: „A.Paleckis partizanus pristatė kaip veikusius pirmiausia dėl abejotinų ar neigiamų, su Lietuvos laisvės gynimu nesusijusių, motyvų – kad jie iš esmės neturėjo bendro tikslo ir buvo suklaidinti JAV propagandos, o neveikė siekdami atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę po Sovietų Sąjungos okupacijos.”

LAT pastebėjimu, kartu A.Paleckis pabrėžė, kad Lietuva patyrė žalą būtent dėl partizanų veiksmų, o ne dėl sovietinės okupacijos metu taikytų represijų, vykdytų genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis nurodė konkretų partizanų nužudytų civilių gyventojų – aukų skaičių, kuris, kaip nustatyta byloje, nebuvo pagrįstas tyrimų duomenimis, o pasipriešinimo (rezistencinio) judėjimo sunaikinimą paminėjo tik abstrakčiai, visiškai nekonkretizuodamas sovietinių represijų aukų skaičiaus.

LAT konstatavo, kad A.Paleckiui iškreipus istorinius faktus Lietuvos tautai reikšminga grupė – Lietuvos partizanai – pristatyta neigiamai, užgauliai ir įžeidžiamai, kaip valstybės gynimo siekiu nesivadovavę, o gyventojus žudę asmenys: „Toks partizanų priskyrimas nusikaltėliams iš esmės atitinka tik okupacinės valdžios ir jai pavaldžių jėgos struktūrų pateiktą partizanų kaip banditų vertinimą. Taip buvo šiurkščiai sumenkinta rezistencinė kova ir sukurtas netikras istorinis naratyvas, formuojantis itin neigiamą požiūrį į Lietuvos partizanus ir Lietuvos tautą. Laisvės kovų ir okupacijos aukų aspektas svarbus ne tik lietuvių tautos identiteto prasme, bet ir aktualių saugumo iššūkių kontekste.”

Menkina ne tik tiesmukiška kalba

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, pasirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimais, kad neapykanta genocido neigimo kontekste gali būti kurstoma ne tik tiesiogiai raginant smurtauti ir pan., bet ir įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes.

„Pažymima, kad tarptautiniai nusikaltimai gali būti neigiami ar menkinami ne tik vartojant tiesmukišką kalbą, bet ir naudojant nutylėjimus, prisidengiant atsargiomis formuluotėmis ar hipotezėmis, kurios nekeičia tokių pasisakymų esmės. Svarbu ir tai, kad reikšmingų ir įrodytų aplinkybių, tokių kaip už genocidą atsakingi asmenys, jo mastas ir padariniai, neigimas iš esmės prilygsta genocido neigimui kt.”, – nurodė LAT.

Kaip pranešė „Elta”, nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo nuosprendį išklausęs A.Paleckis piktinosi: „Man tai teks skųsti EŽTT už konvencijos pažeidimą, nes 8 mėnesiai kalėjimo už pareikštą nuomonę neatitinka konvencijos pagrindų.”

Nuteistojo nuomone, dalis žmonių pokaryje į miškus slėpdamiesi nuo mobilizacijos į sovietų kariuomenę, kiti bėgo iš idėjos, manydami, kad gelbsti žlugusį Smetonos režimą.
A.Paleckio advokatas yra pastebėjęs, kad į teismus yra perkeliami istoriniai debatai.

Buvo nuteistas dėl Kasčiūno

Kaip rašė „Vakaro žinios”, ši istorija prasidėjo pagal tuometės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės, konservatorės Paulės Kuzmickienės ir jos kolegos parlamentaro Mato Maldeikio pareiškimą.

Kauno apylinkės teismas pernai lapkritį nusprendė, kad A.Paleckis išreiškė tik savo nuomonę apie partizaninį karą ir jame dalyvavusius asmenis. Priminta, kad nuomonė negali būti peržiūrima ir paneigiama, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Be to, pažymėta, kad pagal teismų praktiką tam tikro laipsnio faktų perdėjimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

A.Paleckis aiškino, kad savo nuomonę grindė vadovaudamasis įvairių autorių publikacijomis, bendravo su įvairiais žmonėmis.

Tačiau politikas buvo nuteistas už tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno šmeižimą – gavo 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apvertė nuosprendį

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas apskundė tokį sprendimą.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tikslios statistikos, kiek nuo partizanų galėjo nukentėti civilių, šiuo metu nėra, ką patvirtina ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRC) duomenys, todėl išsakyti teiginiai, kad nuo miško brolių žuvo 25 tūkst. civilių gyventojų, daugiausia paprastų eilinių valstiečių, iš jų 1000 buvo nepilnamečiai vaikai, kūdikiai, visi jie buvo žiauriai nužudyti tų žmonių, kurie buvo miške ir klausėsi „Amerikos balso”, yra akivaizdžiai neteisingi ir menkinantys partizanų atminimą.

Kauno apygardos teismas visiškai apvertė žemesnės instancijos teismo nuosprendį. Dėl L.Kasčiūno kaltinamasis buvo išteisintas, bet nuspręsta, kad A.Paleckis savo pasisakymus skyrė siekdamas sumenkinti rezistencijos dalyvių kovos tikslą ir kt.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pasisakymo metu buvo praėję 8 mėnesiai nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, kuomet Lietuvos piliečiai gyveno įtampoje ir baimėje dėl savo šalies ateities: „JAV, kaip pagrindinės NATO sąjungininkės vaidmuo Lietuvos saugumui, jos didelė parama Ukrainai, tuo metu neabejotinai buvo plačiai aptarinėjama visų piliečių.”

Tik rengėsi šnipinėti

Kaip žinoma, 2021 m. A.Paleckis dėl šnipinėjimo Rusijai buvo nuteistas 6 metams kalėti. Į laiką įskaičiuoti 18 mėn., kuriuos jis praleido būdamas suimtas nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. 2023 m. LAT didelio atgarsio sulaukusioje byloje nusprendė, kad šis vyras 2017-2018 m. ne šnipinėjo, o tik rengėsi tai daryti. Laisvės atėmimo bausmė jam sutrumpinta pusmečiu.

A.Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus vicemeru, 2004-2007 m. buvo Seimo narys.