Tyrimo rezultatai maloniai nustebino
R. Mackevičienė, komentuodama tyrimo rezultatus, pasakoja, kad jo metu buvo apklausti 25–74 metų Lietuvos gyventojai, kurie patvirtino, kad kaupia pinigus II pakopos pensijų fonde. Tokia atranka leido vertinti būtent tų žmonių lūkesčius ir supratimą, kuriuos reforma palies tiesiogiai. Pasak pašnekovės, gyventojų žinios apie laukiančius pokyčius geresnės, nei galėjo atrodyti iš anksto – net 60 proc. apklaustųjų teigė gerai suprantantys, kas jų laukia, o tik apie 12 proc. nurodė, kad informacijos šia tema trūksta.
„Ir bendras pasitikėjimas pensijų sistema, nes mes klausėme ir apie jį, sakyčiau, yra vidutinis. Aišku, daugiausia buvo neutralių, kurie penkiabalėje sistemoje duoda trejetą, o tai yra vidurkis. Bet tų, kurie yra labai teigiamai nusiteikę, yra dvigubai daugiau negu kritikų, tai džiugina“, – sako ji.
Apklausos dalyviai susiskirstė į kelias stovyklas. Pasak R. Mackevičienės, apie 25 proc. respondentų sako tikrai ketinantys atsiimti sukauptas lėšas, o panaši dalis – maždaug 22 proc. – teigia to tikrai nedarysiantys. Likusieji svyruoja arba dar nežino, kaip elgsis. Tačiau kai kalba pasisuka apie išimtų pinigų panaudojimą, išryškėja aiškios tendencijos. Apklausą vykdžiusius nudžiugino tai, kad mažesnė dalis ketina lėšas skirti buitiniams poreikiams: „Nebuvo labai didelė dalis tų, kurie pasakė, kad panaudotų kasdienėms reikmėms.“ Vis dėlto tokie atsakymai sudaro iki trečdalio visų apsisprendusiųjų.
Didžiausia dalis, pabrėžia R. Mackevičienė, linksta į investavimą. Kalbant apie pastarąjį, dažniausiai paminėta investicija buvo vertybiniai popieriai. Vėliau sekė lėšų nukreipimas į III pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą. Žinoma, lietuviai minėjo ir nekilnojamąjį turtą, o likusieji užsiminė apie galimybę investuoti į auksą, kriptovaliutas ar kitas alternatyvias priemones.
Ekspertė: prieš investuojant būtina atsakyti į vieną klausimą
O. Kazanavičienė, paklausta, koks būtų teisingas sprendimas – kaupti toliau ar pasitraukti iš II pakopos pensijų fondo, visų pirma ragina neskubėti.
„Labai priklauso nuo tos sumos, kurią išsiims, jos dydžio ir nuo pačios finansinės situacijos“, – pabrėžia O. Kazanavičienė ir atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų įsivertinti, ar žmogus neturi brangių paskolų ar kitų įsipareigojimų, kurių atsikratyti būtų finansiškai naudingiausia. Tik susitvarkius pagrindus galima mąstyti apie investicijas, nes investavimas gali būti patrauklus tik tada, kai žmogaus finansinė situacija yra stabili ir aiški.
„Galbūt reikėtų pradžioje pasigalvoti, kur aš permoku, užsidaryti tuos finansinius įsipareigojimus, pagalvoti, ar mano finansinė pagalvė yra pakankama, ir jeigu šitie du pirmi dalykai arba žingsniai padaryti, tada nukreipti pinigus į investavimą“, – sako pašnekovė.
Svarstantiems apie investavimą, ji pabrėžia, ko daryti nereikėtų: nesivaikyti greitų ir didelių grąžų bei neinvestuoti visos sumos į vieną priemonę.
O paklausta apie praktinius patarimus, kur nukreipti lėšas, pašnekovė visų pirma akcentuoja investavimo patirties svarbą. Jei žmogus investuoja pirmą kartą, saugiausia būtų pradėti nuo tradicinių priemonių: „Galbūt [reikėtų] visgi likti prie arba pradėti nuo tų tradicinių investavimo įrankių – tos pačios akcijos, obligacijos.“
Investuojant į pastarąsias žmogus turi galimybę „pasižiūrėti, priprasti, kelis mėnesius pabandyti“, o tada, sako ji, galima eiti prie sudėtingesnių ar rizikingesnių priemonių. Svarbiausia – investicijų portfelį diversifikuoti. Pateikdama paprastą pavyzdį, O. Kazanavičienė primena skirtumą tarp akcijų ir ETF fondų: investuodamas į vieną akciją žmogus priklauso nuo vienos įmonės rezultatų, o „jeigu perki visą paketą vertybinių popierių, investuoji į tam tikrą segmentą, sritį“, taip sumažindamas riziką.