Dar žiema neįsibėgėjo, o gripas gyventojus jau guldo ant patalo ir į ligoninės skyrių.
„Labai didelis mažųjų pacientų sergamumas. Po vieną–du paguldome, ketvirtadienį keturi paguldyti, penktadienį jau tris turime su gripu“, – sakė Vilniaus klinikinės ligoninės infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Audra Juzėnienė.
Kreipiasi ir suaugę – jau yra patyrusių ir komplikacijas.
„Keista, šiemet pastebėjome, kad paveikia jaunus žmones. Gydosi namuose – ateina po trijų ar keturių parų, kai komplikuojasi, iš viruso pasidaro bakterinės infekcijos“, – komentavo Vilniaus klinikinės ligoninės priėmimo skyriaus vedėjas Vakaris Varyginas.
Šį sezoną specialistus stebina gripo sergamumo pokyčiai – mastas ir ankstyvumas.
„Padarė siurprizą, aplankė 3–4 savaitėmis anksčiau“, – sakė A. Juzėnienė.
„Dabar matome tokį augimą, koks pernai buvo registruojamas gruodžio pabaigoje. Tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse“, – aiškino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Naujausi visos šalies savaitiniai – oficialiai patvirtinti – gripo atvejai siekia jau beveik 2 tūkstančius. Nuo ankstesnės savaitės užsikrėtimų padaugėjo trigubai.
„Sergamumas yra gerokai, gerokai didėjantis“, – teigė Naujamiesčio sveikatos priežiūros centro vedėjas Irmantas Aleksa.
„Palyginus visoje Lietuvoje, Vilniuje kol kas didžiausias kiekis“, – sakė V. Varyginas.
Šiuo metu vyraujantis gripo tipas – A. Jis kiek agresyvesnis nei B tipas. Didesnė komplikacijų tikimybė.
„Gripas A gali sukelti kraujavimo komplikacijas, gali išsivystyti meningitai, plaučių uždegimai“, – kalbėjo I. Aleksa.
Kraujuoti gali dantenos, iš nosies – atsirasti raudoni taškeliai odoje.
„Išsigandę tėvai sumaišo su meningokoku. Jeigu atsiranda vadinamų hemoraginių bėrimų, tai būtinai kreiptis pas gydytoją. Jų gali atsirasti ne tik nuo meningokokinės infekcijos, bet ir nuo gripo A“, – aiškino I. Aleksa.
Dabartinę ankstyvą ir gausią susirgimų bangą specialistai aiškina taip:
„Yra šiek tiek labiau pakitęs gripo A virusas. Tai nėra naujo viruso atsiradimas – tai vidiniai viruso pokyčiai“, – paaiškino G. Gargasienė.
Dėl pokyčio šio sezono gripas gali būti labiau užkrečiamas. Mokslininkai apskaičiavo ir užkrečiamumo rodiklį.
„Jeigu praėjusių sezonų metu 100 žmonių gali užkrėsti 120 asmenų, užkrečiamumo rodiklis 1,2. Tam pokyčiui įvykus dabar 100 žmonių gali užkrėsti 140 žmonių“, – komentavo G. Gargasienė.
„Pats nesergu. Bet dabar girdėjau, kad labai gripas siaučia. Grįžo mano dvylikmetė iš mokyklos, išvardino požymius – atbėgau į vaistinę, viskas“, – sakė vyras.
Bendrai šalyje šiuo metu labiausiai serga vaikai.
„Praėjusios savaitės duomenimis, daugiau nei 60 proc., sudarė vaikai, ir hospitalizuotų asmenų sudaro 60 proc., vaikai“, – informavo G. Gargasienė.
2–7 metų vaikai nuo gripo skiepijami nemokamai, tačiau savo atžalas lietuviai skiepija vangiai.
„Praeitą sezoną visos Lietuvos mastu vaikų buvo paskiepyti tik 2 proc.“, – teigė G. Gargasienė..
Dauguma gydosi namuose – geria specialius receptinius vaistus.
„Vaistus nuo gripo galima pradėti vartoti per 48–72 val. nuo simptomų pradžios. Pradėjus vėliau, vartojimas tampa bevertis“, – aiškino I. Aleksa.
Visgi vienam šeimos nariui susirgus, specialistai rekomenduoja vaistus nuo gripo išgerti ir likusiems šeimos nariams, kad nesusirgtų.
„Pasitarus su gydytoju būtų protinga dozę išgerti“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė.
Ir tai tik sirgimų įsibėgėjimas, bet ar vaistų atsargų užteks?
„Šiandien dienai neturime jokio sutrikimo – nei antibiotikų, nei vaistų nuo gripo. Yra pilnos lentynos“, – teigė G. Nienė.
„Perku pirmiausia gripo testą, vitamino C ir vaistų, jeigu užkils temperatūra“, – sakė vyras.
Be gripo dar pasitaiko COVID-19 ar peršalimo, o čia specialistai patarė, kad jei be temperatūros kiti simptomai nekankina – nepulti gerti paracetamolio.
„Jeigu yra tik temperatūra, geriame sudėtinį cheminį vaistą į kurį įeina keturios cheminės medžiagos ir, jeigu temperatūra 37 ir kelios dalys – užkertame kelią gijimui. Imuninė sistema taip sureguliuota, kad pakilus temperatūrai ji aktyvuojasi. Vaistus nuo temperatūros gerti nuo 38,5“, – aiškino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Jeigu taip sirgti virusinėmis infekcijomis tenka nuolat – ar nebūtų laikas sunerimti?
„Du kartai per metus visiškai normalu sirgti“, – sakė I. Aleksa.
Jeigu susirgimai dažnesni, patariama pasitikrinti feritino, geležies ir vitamino D atsargas.
Visą siužetą žiūrėkite LNK reportaže: