Numatydami mažėjantį JAV vaidmenį, ES lyderiai jau bando testuoti Europos vadovaujamą saugumo tvarką. Daugelis svarbiausių sprendimų dėl Ukrainos priimami „norinčiųjų koalicijoje“, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, taip pat dalyvauja Vokietija.
Eros pabaiga
Vienos Europos šalies gynybos pareigūnas leidiniui sakė, kad pokalbiai su JAV pareigūnais apie saugumo garantijas Ukrainai tapo „nepatogūs“. Dar svarbiau, pasak pareigūno, taip pat tapo diskusijos apie 5 straipsnį – NATO sutarties nuostatą, pagal kurią sąjungininkai privalo ginti vieni kitus, jei vienas iš jų yra užpultas.
„Neapibrėžtumas“ dėl to, kaip JAV elgtųsi užpuolus kitą valstybę, „yra tiesiog per didelis“, sako pareigūnas.
Kiti dabartiniai ir buvę saugumo pareigūnai sakė, kad pagrindinis klausimas nebėra tai, ar Europa prisiims pagrindinę atsakomybę už savo gynybą ir saugumą, bet kada tai įvyks.
JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio nebuvimas neseniai vykusioje NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sukėlė susirūpinimą ES ir buvusių NATO pareigūnų tarpe. Susirūpinimas išaugo dar labiau, kai jo pavaduotojas Christopheris Landau išbarė ES šalis už tai, kad jos teikia pirmenybę savo gynybos pramonei, o ne toliau perka iš JAV.
Pastangos sukurti naujus forumus, nepriklausomus nuo Vašingtono, praėjusią savaitę gavo naują impulsą, kai buvo paskelbta D. Trumpo administracijos Nacionalinė saugumo strategija.
„Laikai, kai Jungtinės Valstijos kaip Atlasas rėmė visą pasaulio tvarką, baigėsi“, – rašoma dokumente.
„Turtingos, išsivysčiusios šalys … turi prisiimti pagrindinę atsakomybę už savo regionus“, – priduriama.
Dokumente teigiama, kad masinė migracija Europoje „keičia žemyną ir sukelia konfliktus“.
„Jei dabartinės tendencijos išliks, žemynas per 20 metų ar net greičiau taps neatpažįstamas. Todėl nėra aišku, ar tam tikros Europos šalys turės pakankamai stiprią ekonomiką ir kariuomenę, kad liktų patikimomis sąjungininkėmis“, – priduriama.
D. Trumpas kritikuoja Europą dėl „masinės migracijos“ ir pareiškė, kad Europa nyksta.
ES dirba dėl saugumo garantijų
Susidūrusi su nuolatiniais Trumpo administracijos išpuoliais, ES tyliai dirba, ir bando nustatyti naujas saugumo garantijas tuo atveju, jei NATO garantijos pasirodytų nepatikimos.
„Klausimas yra, ar mums reikia kokių nors papildomų saugumo garantijų ir institucinių susitarimų, kad būtume pasirengę tuo atveju, jei 5 straipsnis staiga nebūtų įgyvendintas“, – lapkričio pabaigoje „POLITICO“ sakė ES gynybos komisaras Andrius Kubilius.
Vis dėlto „mes visada turėtume pasikliauti 5 straipsniu“, – pridūrė jis.
Rusijos ir ES karo grėsmę, tam būtina ruoštis (nuotr. SCANPIX)” class=”articlePhoto”> 
Vienas iš teisinių pagrindų tokioms garantijoms yra ES bendros gynybos sąlyga, 42.7 straipsnis. A. Kubilius priduria, kad ateinančiais metais nori išsamiau išdėstyti šią nuostatą, kad būtų aiškiai nurodyta, kokių veiksmų šalys imsis viena kitai ginti.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtus JAV NATO ambasadoriaus Matthew Whitakerio komentarus, kuriuose siūloma, kad Vokietija perimtų NATO aukščiausią karinį postą iš amerikiečių. Šis komentaras „yra signalas, kad amerikiečiai iš tiesų prašo mūsų pasirūpinti Europos gynyba“.
Tradicinis požiūris į gynybą keičiasi
Europos kariniai vadai ir žvalgybos agentūros įspėja, kad Rusijos puolimas gali įvykti jau 2028 m., todėl tradicinis Europos požiūris į gynybą – ir pasitikėjimas JAV – sparčiai keičiasi.
Iki šiol Vokietija tvirtai rėmė JAV vadovaujamą NATO. Tačiau kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama Vokietija dabar derasi su Paryžiumi dėl to, kaip Prancūzijos branduolinis atgrasymas galėtų prisidėti prie Europos saugumo.
Tuo pačiu metu F. Merzas vis labiau linkęs nesutikti su Vašingtonu Ukrainos ir Europos saugumo architektūros klausimais. Jis antradienį pareiškė, kad kai kurios D. Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategijos dalys yra „nepriimtinos“.
Dokumentas patvirtino F. Merzo nuomonę, kad „mes Europoje, taigi ir Vokietijoje, turime tapti daug mažiau priklausomi nuo JAV saugumo politikos srityje“.
Buvęs Vokietijos kariuomenės generalinio štabo karininkas ir konservatyvus Bundestago narys Roderich Kiesewetter D. Trumpo saugumo strategiją pavadino „antausiu“.
„Kas taip rašo apie partnerius, tas jų negins, kai tai bus tikrai svarbu. Ką tai reiškia? „Saugumo garantijų“ era baigėsi“, – sako jis.
Europos iššūkis
Europos iššūkis – kaip pereiti nuo retorikos prie veiksmų. Rizika didžiulė ne tik todėl, kad kontinentinės gynybos priėmimas reikštų didelius kompromisus socialinės gerovės išlaidų srityje. Tai galėtų nuversti vyriausybes.
Kita kliūtis yra institucinė. Atsižvelgiant į tai, kad JAV yra didžiausias NATO partneris, aljansas nėra vieta, kur sąjungininkai galėtų planuoti bet kokią postamerikietišką ateitį.
„Tai prieštarautų pačiam NATO tikslui“, – sako vienas aljanso diplomatas.
Trijų NATO diplomatų teigimu, aljanse nėra jokio nepaprastosios padėties plano NATO be JAV. Jie interpretuoja signalus iš Vašingtono ne kaip JAV pasitraukimo iš aljanso preambulę, bet kaip galingą signalą Europai, kad Vašingtonas vėl sutelkia dėmesį į Arktį ir Indijos-Ramiojo vandenyno regioną.
„JAV ir NATO sąjungininkai labai rimtai vertina mūsų įsipareigojimus pagal 5 straipsnį“, – neseniai sakė M. Whitaker.
„5 straipsnis yra tvirtas kaip geležis“, – sako jis.
„Bet mes turime lūkesčių“, – sakė jis. Būtent, kad „europiečiai perimtų konvencinę Europos žemyno gynybą“.
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Trečiasis ir ypač sudėtingas uždavinys europiečiams būtų atkurti arba pakeisti karinius pajėgumus, kuriuos šiuo metu teikia JAV.
Europiečiai teikia iki 60 proc. pajėgumų kai kuriose srityse, sakė Oana Lungescu, buvusi NATO atstovė spaudai. Tačiau kitose srityse, pavyzdžiui, žvalgyboje, sunkiųjų transporto lėktuvų ir giliųjų smūgių, JAV paprastai teikia didžiąją dalį pajėgumų.
„Europiečiams būtų labai sunku užpildyti kai kurias iš tų pajėgumų spragų, tikrai per vienerius ar dvejus metus“, – sako O. Lungescu.
Kai kurie pareigūnai atkreipia dėmesį į tai, kad net jei D. Trumpo administracija norėtų pasitraukti iš NATO, JAV Kongresas galėtų tam sutrukdyti. Iš tiesų, JAV gynybos įstatymas nustatytų naujus apribojimus karių skaičiaus mažinimui Europoje, o tai būtų abiejų partijų kritika D. Trumpo administracijos strategijai.
„Daugeliui europiečių žinia yra aiški. Trumpo administracija išdėstė savo poziciją. Europa kaip niekad anksčiau klausosi ir imasi veiksmų“, – apibendrina leidinys.