„Dirbu ne dėl reitingų. Laikotarpis buvo tikrai sudėtingas. Niekas – ir aš pati – nesitikėjau, kuomet suformuosime Vyriausybę, kad turėsime eilę įvairių krizių, su kuriomis reikės tvarkytis, tartis su įvairiomis visuomenės grupėmis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio teigė I. Ruginienė.
„Tai yra sunkus laikotarpis ir suprantama, kad kuomet yra tam tikros problemos – visas dėmesys krypsta į Vyriausybę. Mes atsakomybės nesibaidome ir toliau, kad ir kaip būtų sudėtinga, kad ir kiek mums būtų klausimų ir lūkesčių – mes dirbsime sąžiningai ir dirbsime tai, ką pažadėjome“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai šalies gyventojų dabartinės Vyriausybės darbą vertina nepalankiai.
Tuo metu taip pat sumažėjo respondentų, įvardijančių I. Ruginienę tinkamiausia eiti Vyriausybės vadovės pareigas. Taip manančių pastarąjį mėnesį sumažėjo 3,5 procentinio punkto. Lapkritį dabartinę Vyriausybės vadovę kaip geriausiai šioms pareigoms tinkančią politikę įvardijo 4,5 proc. apklaustųjų – spalį tokios pozicijos laikėsi 8 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų.
Kodėl krenta LSDP, bet ne „Nemuno aušra“?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas „Delfi“ komentavo, kad socialdemokratų, bet ne „Nemuno aušros“ reitingas krinta dėl to, kad LSDP yra didžiausia koalicijos partija ir jai visuomenės akyse tenka didžiausia atsakomybė už su Vyriausybės veikla ir apskritai valdančiaisiais susijusias problemas.
„Problemų apklausos laikotarpiu buvo daug, tai – ir balionai, ir diskusijos dėl žodžio laisvės. Natūralu, kad kaip didžiausia partija ji už visa tai atsiima. Tą patį matėme praėjusią kadenciją, kai Tėvynės sąjungos reitingas smuko, tuo tarpu antrosios koalicijos partijos – Liberalų sąjūdžio reitingas buvo gerokai stabilesnis“, – atkreipė dėmesį jis.
Situaciją reitingų lentelėje I. Kalpokas sieja ir su „Nemuno aušros“ specifika – R. Žemaitaitis save projektuoja kaip amžiną opoziciją viskam, nepriklausomai nuo to, ar jis yra valdžioje, ar ne.
„Jis kuria nuolatinį šou savo tikslinėms rinkėjų grupėms – auditai, kryžiaus žygiai prieš neva žiniasklaidos užvaldymą ir panašiai. Ir tas turinys rezonuoja su jo tiesiogiai įsivardinta auditorija. Žmonės gauna tai, ko jie tikisi iš R. Žemaitaičio. Tai ko jo paties ar jo partijos reitingams kristi?“, – klausė politologas.
Ruginienė nesureikšmina Žemaitaičio kritikos: susitikimai su frakcijų atstovais turi būti nuolatiniai
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui premjerės Ingos Ruginienės inicijuotą susitikimą su frakcijų lyderiais apibūdinus kaip „niekinį“, pati Vyriausybės vadovė tokios kritikos nesureikšmina. Ministrės pirmininkės nuomone, tokie susitikimai su parlamentinėmis partijomis turėtų būti nuolatiniai.
„Nemanau, kad čia būtent mano adresu yra menkinama. Galvoju, kad čia tiesiog amžina opozicijos su pozicija kova. Man tai netrukdo, man tas susitikimas buvo labai naudingas“, – spaudos konferencijoje teigė I. Ruginienė.
„Mes tikrai gerai pasišnekėjome ir, aš manau, kad patyrusių politikų patirtis yra labai svarbi ir labai tikiuosi, kad tie susitikimai tęsis. Nepaisant to, ar balionų krizę mes išspręsime, ar atsiras kitos grėsmės – šitie susitikimai turi būti nuolatiniai. Jeigu kalbame apie gynybą, tai yra daug platesni klausimai nei balionų krizė ir tikrai labai norėčiau, kad tokių susitikimų rezultatas būtų vainikuotas nacionaliniu susitarimu dėl gynybos (…). Girdžiu visas nuomones ir nuomonių įvairovėje gimsta sprendimai“, – akcentavo ji.
Vis tik, pati premjerė sako susitikime koalicijos partnerių dalyvavimo nepasigedusi.
„Mūsų koalicijai atstovavo Orinta Leiputė, manau, kad tikrai to užtenka. Labai svarbu, kad opozicija būtų įtraukta. Po truputį nurims emocijos (…). Kitais jau metais, su ramesnėmis aistromis galėsime prieiti prie darbų ir galbūt irgi atsiras interesas dalyvauti“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Kaip skelbta, premjerės inicijuotame pokalbyje su parlamentinių frakcijų lyderiais nedalyvavęs R. Žemaitaitis sakė neketinantis lankytis susitikimuose, kurie yra „niekiniai“. Pats politikas tikina jau anksčiau pasiūlęs, kad situaciją dėl intensyvėjančio kontrabandinių balionų antplūdžio reikėtų spręsti neformaliai kalbantis su Baltarusijos pareigūnais.
Poreikį surengti susitikimus tiek su opozicinių, tiek valdančiųjų frakcijų lyderiais I. Ruginienė išreiškė prieš kelias savaites vykusiame uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.
Po susitikimo opozicijos atstovai tvirtino pateikę Vyriausybės vadovei aiškius pasiūlymus, kaip būtų galima užkardyti kelis mėnesius besitęsiančią krizę dėl balionais gabenamos kontrabandos iš Baltarusijos.
ELTA primena, kad pastebėjus išaugusį kontrabandinių cigarečių gabenimo mastą šalyje, nutarta įkurti jungtinę teisėsaugos pareigūnų grupę, kurie siekia identifikuoti minėtų nusikaltimų organizatorius, vykdytojus.
Teisėsaugos duomenys rodo, kad šiemet per devynis šių metų mėnesius daugiau apie 80 proc. iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių yra atgabentos oru – naudojant oro balionus ar kitus bepiločius orlaivius.
Dėl besitęsiančios kontrabandinių balionų krizės, Vyriausybė antradienį visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.