Lietuvoje kiekvienas miestas turi savo atskiras automobilių parkavimo sistemas, taiko skirtingas nuolaidas ir taisykles, kurios dar ir nuolat keičiasi. Ne išimtis čia ir elektromobiliai – dėl painiavos jų savininkai dažnai tiesiog vadovaujasi įprasta statymo tvarka, nors galėtų pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. Geriausia išeitis, anot jų – viena visos šalies mastu taikoma sistema. 

Simonas Stankus, vieną didžiausių elektromobilių įkrovimo tinklų Lietuvoje valdančios bendrovės „Inbalance grid“ vadovas, teigia, kad kiekviena šalies savivaldybė yra sukūrusi savas elektromobiliams skirtų lengvatų sistemas, todėl vairuotojams tarp skirtingų tvarkų nesunku susipainioti. 

„Dėl to elektromobilių vairuotojams kyla nemažai neaiškumų: skirtingos taisyklės, skirtingos sąlygos, o kai kur jos dar ir nuolat keičiasi. Natūralu, kad dėl to žmonės pasimeta: reikia nuolat sekti pokyčius, tikrinti informaciją ir tai tikrai nesuteikia jokio patogumo“, – dėsto bendrovės vadovas.

Jo manymu, Susisiekimo ministerija galėtų parengti bendrus pasiūlymus visoms šalies savivaldybėms.

„Jei tokių iniciatyvų ir buvo, atrodo, jos nepasiekė savivaldybių arba pasiekė per vėlai. Iš savo patirties galiu pasakyti: leidimą jau išsiimu tik Vilniuje – kituose miestuose tiesiog moku už įprastą parkavimą, nes gilintis į visas skirtingas taisykles ir pildyti dokumentus tiesiog per daug sudėtinga“, – sako S. Stankus.

Trūksta bendrų taisyklių

Skirtinguose miestuose skiriasi ir leidimų išdavimo tvarka, ir galiojimo laikotarpiai. Pavyzdžiui, Vilniuje leidimas galioja dvejus metus, o Klaipėdoje – tik vienerius. 

„Vairuotojams tai tikrai sukelia daug nepatogumų. Ir pats leidimo gavimo procesas kiekvienoje savivaldybėje kitoks – vienur pildai elektroninę formą, kitur reikia ranka pasirašyti dokumentą, jį nuskenuoti ar įkelti PDF formatu“, – tvirtina pašnekovas.

Idealu, jo nuomone, būtų visoje Lietuvoje turėti vientisą nacionalinę sistemą, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos visos elektromobilių naudojimo skatinimo priemonės.

„Užtektų pateikti vieną prašymą ir gauti leidimą, galiojantį visoje Lietuvoje. Visa procedūra turėtų būti automatizuota – šiuo metu skirtingose savivaldybėse procesai labai nevienodi: vienur atsakymą gauni per tris dienas, kitur – per trisdešimt. Toks sistemos vientisumas ne tik supaprastintų procesą vairuotojams, bet ir užtikrintų, kad skatinimo priemonės veiktų efektyviai visoje šalyje“, – sako S. Stankus.

Ar tikslai jau pasiekti?

S. Stankus pastebi, kad daug savivaldybių, iš pradžių taikiusių įvairias lengvatas elektromobiliams, šiandien jas palaipsniui naikina, nors elektromobilių dalis šalies automobilių parke šiandien siekia vos 1,5 proc.

Kaip pavyzdį jis pateikia Klaipėdą. Ne vienas šalies elektromobilių savininkas turėjo leidimą uostamiestyje nemokamai statyti automobilį, tačiau miesto taryba nusprendė, kad lengvatinis parkavimas bus taikomas tik Klaipėdoje registruotiems gyventojams.

Štai Vilniuje elektromobilių statymas visame mieste kurį laiką buvo visiškai nemokamas, tačiau pernai savivaldybė nusprendė lengvatą susiaurinti – brangiausioje mėlynojoje zonoje miesto senamiestyje ir netaršaus transporto savininkai šiuo metu jau turi mokėti.

Nors elektromobilių šalyje kas mėnesį daugėja, jų skaičiaus augimo tempas kur kas mažesnis už valstybės keliamus tikslus – 2030 m. turėti net 230 tūkst. elektromobilių. Šiandien keliuose jų vis dar tėra vos daugiau nei 23 tūkst., kartu su įkraunamais hibridais – 40 tūkst. 

„Kyla klausimas, ar mes iš tikrųjų jau pasiekėme savo netaršaus transporto skaičiaus tikslus? Nuolatiniai pokyčiai rinkai siunčia neaiškius signalus, o motyvacija įsigyti elektromobilį silpnėja“, – teigia „Inbalance grid“ vadovas.

Jo manymu, vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti elektromobilių skaičiaus tikslų susiejimas su tam tikromis lengvatomis.

„Pavyzdžiui, pasiekus nustatytą elektromobilių skaičiaus ribą dalies lengvatų nebeliktų, tačiau galėtų atsirasti naujų, joms numatant kitus tikslus. Taip būtų suformuoti aiškūs lūkesčiai ir ambicijos, o vairuotojai galėtų atitinkamai planuoti. Galbūt kai kuriems tai net taptų paskatinimu suskubti įsigyti elektromobilį, kad spėtų patekti į tam tikrą lengvatų langą“, – svarsto S. Stankus.

Vairuotojams sprendimus siūlo patys

Savo ruožtu ieškoti sprendimų imasi patys elektromobilių įkrovos infrastruktūros vystytojai. Pavyzdžiui, „Inbalance grid“ su kai kuriais automobilių stovėjimo aikštelių operatoriais yra sutarusi, kad jų aikštelėse kraunantis automobilį už stovėjimą nereikėtų mokėti – besinaudojantys paslauga gauna dvigubą naudą. 

„Jų sistemos nuskaito elektromobilio numerį, patikrina, ar automobilis prijungtas prie įkrovimo stotelės, ir automatiškai suteikia nemokamą stovėjimo paslaugą. Taip išplečiame nemokamo stovėjimo galimybes už viešųjų aikštelių ribų, skatiname elektromobilių naudojimą“, – priduria S. Stankus.

„Inbalance grid“ yra viena didžiausių elektromobilių įkrovimo paslaugų bendrovių Lietuvoje, užimanti apie 30 proc. visos šalies viešo įkrovimo rinkos. Jos valdomą viešą įkrovos stotelių tinklą sudaro 1300 įprastos galios įkrovimo taškų ir daugiau nei 100 greitojo įkrovimo jungčių.

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.