Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvęs valstybės vadovas nuo lapkričio mėnesio atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už sąmokslą, kuriuo siekė sutrukdyti Luizui Inacio Lula da Silvai užimti prezidento pareigas po pergalės 2022 m. rinkimuose.

Įstatymų leidėjai diskutavo dėl įstatymo projekto, kuris smarkiai sumažintų bausmes už kelis nusikaltimus, įskaitant bandymą surengti valstybės perversmą. Šiuo sprendimu atsiveria galimybė sumažinti 70-mečiui J. Bolsonaro skirtą laisvės atėmimo bausmę iki vos daugiau nei dvejų metų.

Įstatymo projektą Brazilijos Kongreso žemieji rūmai patvirtino trečiadienį ryte po audringų diskusijų, kurių metu vienas įstatymų leidėjas buvo prievarta išvesdintas policijos. Prieš projektui virstant įstatymu, jį dar turės ratifikuoti Senatas.

J. Bolsonaro rėmėjai konservatyvią daugumą turinčiame Kongrese jau kelis mėnesius svarstė įvairias galimybes sušvelninti jo bausmę, įskaitant galimą amnestiją, tačiau pastarosios viltys žlugo po visoje šalyje nuvilnijusių protestų.

„Pirmasis žingsnis siekiant mūsų tikslo bus bausmių sumažinimas“, – amnestijos planui nepavykus sakė Kongreso narys Sostenesas Cavalcante.

Sumaištis posėdžių salėje

Antradienį pateikiant šio įstatymo projektą balsavimui Deputatų rūmuose kilo sumaištis.

Policija per prievartą išvesdino vyriausybei lojalų kairiųjų pažiūrų deputatą Glauberą Braga, kuris pasmerkė „perversminį puolimą“ ir, kaip buvo galima matyti televizijos transliacijoje, užėmė pirmininko kėdę.

Transliacija buvo netrukus nutraukta, iš posėdžių salės pašalinti žurnalistai, o debatai sustabdyti. Posėdis buvo pratęstas atkūrus tvarką.

Deryboms dėl įstatymo projekto vadovaujantis Paulinho da Forca sakė, kad jeigu įstatymas bus priimtas, „Bolsonaro bausmė bus sumažinta… iki maždaug dvejų metų ir keturių mėnesių kalėjimo“.

Be to, pagal šį įstatymą būtų lygtinai paliesta maždaug 100 J. Bolsonaro rėmėjų, įkalintų už 2023 m. sausio 8 d. išpuolį prieš valdžios pastatus Brazilijoje, įvykdytą netrukus po to, kai L. I. Lula da Silva pradėjo eiti prezidento pareigas. Būtent tuo labiausiai piktinosi policijos išvesdintas deputatas.

Visgi pagal naujas Kongreso patvirtintas sąlygas prerogatyva peržiūrėti bausmes palikta patiems teismams.

J. Bolsonaro advokatų komanda taip pat paprašė Aukščiausiojo Teismo leisti jį paleisti dėl chirurginės operacijos, mat jo sveikata blogėja.

Lapkričio pabaigoje buvusio prezidento advokatai pareiškė apskųsiantys jo sulaikymą, kuris „gali kelti pavojų jo gyvybei“ dėl jo silpnos sveikatos.

J. Bolsonaro turi pilvo problemų nuo tada, kai buvo peiliu sužalotas per 2018 m. rinkimų kampaniją. Dėl šio incidento jam vėliau reikėjo keleto papildomų operacijų.

Neseniai pateikti medicininiai dokumentai, kuriuos gavo naujienų agentūra AFP, „rodo, kad Bolsonaro sveikata žymiai pablogėjo“ ir jam reikalinga „skubi hospitalizacija“, teigė jo advokatų komanda prašyme Aukščiausiajam teismui.

Jo advokatai, kaip ir prieš kelias savaites, taip pat vėl paprašė teismo leisti buvusiam prezidentui atlikti bausmę namuose dėl „humanitarinių priežasčių“.

Įstatymo projekto svarstymas – po paminėtos sūnaus kandidatūros į prezidentus

Valdančiosios Darbininkų partijos lyderis Kongrese Lindberghas Farias teigė, kad ši iniciatyva yra nepriimtina, nes ja aiškiai siekiama „sukurti specialų įstatymą Bolsonaro naudai“.

Tuo metu konservatorius parlamento pirmininkas Hugo Motta sulaukė kritikos žurnalistų išvarymą.

Nacionalinė žurnalistų asociacija FENAJ ir žurnalistų profesinė sąjunga savo pareiškime smerkė „cenzūrą ir agresiją prieš spaudą“.

Įstatymo projektas buvo įstrigęs keletą mėnesių, bet prie jo vėl sugrįžta praėjus kelioms dienoms po to, kai J. Bolsonaro savo įpėdiniu 2026 m. prezidento rinkimuose įvardijo save sūnų, senatorių Flavio Bolsonaro.

F. Bolsonaro sekmadienį pareiškė, kad būtų pasirengęs atsiimti savo kandidatūrą į prezidentus 2026-aisiais mainais už amnestiją savo tėvui.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.