AfD lyderiai džiūgavo matydami, kaip D. Trumpo administracija užsipuola pagrindinius Europos politinius lyderius ir jos palaikymu „patriotinėms Europos partijoms“, esą siekiančioms kovoti su vadinamuoju Europos „civilizacijos išnykimu“.

„Tai yra tiesioginis mūsų darbo pripažinimas“, – JAV praėjusią savaitę paskelbus savo nacionalinio saugumo strategiją sakė AfD Europos Parlamente atstovaujantis Petras Bystronas, kurį cituoja „Politico“.

„AfD visada kovojo už suverenitetą, migrantų grąžinimą į jų tėvynę ir taiką – būtent už tuos prioritetus, kuriuos dabar įgyvendina Trumpas“, – pridūrė jis.

„Štai todėl mums ir reikia AfD!“ – kolegai antrino viena partijos lyderių Alice Weidel.

Tuo metu „Nacionalinio sambūrio“ lyderiai D. Trumpo ištiestos rankos paimti neskubėjo.

„Trumpas elgiasi su mumis kaip su kolonija – (visų pirma – ELTA) savo retorika, kuri nėra didelė problema, bet ypač ekonominiu ir politiniu atžvilgiu“, – portalui „Politico“ sakė partijos atstovas Thierry Marianis, JAV prezidento pasisakymus vadinęs „visada perdėtais, o kartais ir absurdiškais“.

Skirtingi politiniai skaičiavimai

Pasak „Politico“, dviejų žinomiausių Europos nacionalistinių partijų skirtingos reakcijos į D. Trumpo pagyras aiškintinos skirtingais vidaus politikos skaičiavimais.

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba šių metų pradžioje paskelbė AfD ekstremistine organizacija, todėl partijai svarbu sudaryti stiprių ryšių su Vašingtonu įspūdį. Nacionalistinė partija tikisi, kad tai jai padės normalizuoti įvaizdį ir pritraukti naujų rinkėjų, o kanclerio Friedrichui Merzo partijai bus sunkiau pateisinti sprendimą nepriimti AfD į valdančiąją koaliciją.

Tuo metu Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“ tikslas – kurti nuosaikesnės politinės jėgos įvaizdį ir sulaukti daugiau centristinių pažiūrų rinkėjų palaikymo per 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuos partija tikisi laimėti.

Vykdydama šią strategiją, partijos lyderė Marine Le Pen pernai dėjo aktyvias pastangas, kad pašalintų AfD iš „Tapatybės ir demokratijos“ grupės Europos Parlamente.

Politikos mokslininkas Jeanas Yves Camus taip pat pabrėžė ideologinius skirtumus tarp M. Le Pen ir D. Trumpo, ypač jos paramą gerovės valstybei ir socialinės apsaugos sistemai bei menką dėmesį socialiniam konservatizmui ir religijai.

Be to, „Nacionalinio sambūrio“ lyderiai gerai mato, kad Prancūzijoje itin nepopuliarus D. Trumpas laimėti vidaus rinkimų jiems anaiptol nepadės. Pasak „Politico“, Amerikos prezidentą neigiamai vertina net M. Le Pen partijos rėmėjai.

Po 2024 m. JAV prezidento rinkimų paskelbta „Odoxa“ apklausa, kurią cituoja „Politico“, parodė, kad D. Trumpą neigiamai vertino 56 proc. „Nacionalinio sambūrio“ rinkėjų; 85 proc. visų apklaustųjų jį vadino „agresyviu“, o 78 proc. – „rasistu“.

„Trumpizmas yra išskirtinai amerikietiškas reiškinys, kurio neįmanoma perkelti į Prancūziją“, – portalui „Politico“ sakė politikos mokslininkas.

„Marine Le Pen, kuri siekia normalizacijos, nėra suinteresuota būti siejama su Trumpu. Be to, ji dažnai kaltinama tarnavimu užsienio valstybėms – daugiausia Rusijai, – todėl ji negautų jokios naudos, jei būtų vadinama „Trumpo agente Prancūzijoje“, – pridūrė ekspertas.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.