Po dizainerio Juozo Statkevičiaus TV laidoje išsakytos kritikos lietuviams, kilo tikras skandalas. Į jo žodžius viena pirmųjų internete sureagavusi menų pedagogė Danguolė Pečiukonytė-Juan Font antradienio vakarą sulaukė dizainerio mamos Vandos žinutės. Tačiau ties tuo ji neapsiribojo, Danguolė teigė ir toliau sulaukianti jos skambių pasisakymų.
Antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ Danguolė paviešino įrašą, kuriame rėžė kritiką Juozui Statkevičiui, kuris neseniai lankydamasis vienoje gyvenimo būdo laidoje aštriai pasisakė apie lietuvius. Iškart po to, kai jos žodžiai sparčiai išplito internete, su ja susisiekė dizainerio mama Vanda, kuri gynė sūnų. Tačiau tai darydama nevengė panaudoti riebių žodžių.
D.Pečiukonytė-Juan Font nesitaikstė su tokia jos retorika, todėl visą susirašinėjimą paskelbė internete.
„Suske tu… Esi dvasios ubagė. Išjojai kaip arklys ant svetimų vyrų… Dabar vaizduoji meilę Lietuvai. Vargšele tu, mažiau pavydėk. Nes tau iki Juozo, kaip iki mėnulio… Kai sugrįši gyventi į Lietuvą – išvirsiu barštukų“, – tokia buvo pirmoji Vandos Statkevičienės žinutė Danguolei.
Juozo Statkevičiaus mamos Vandos žinutė Danguolei / Soc. tinklų nuotr.
Tačiau tai, kas ši žinutė atsidūrė internete Vandos nesustabdė – priešingai, ji moterį plūdo ir toliau. Kadangi Danguolė savo pirmajame įraše pasiūlė iš Juozo atimti lietuvišką pasą, jo mama to nepraleido pro akis.
„O, kas liečia pasą, sakau kaip mama. Ne tu pagimdei, ne tu auginai ir ne tau, šiukšle, padugne, baidykle, rūpintis dėl mano sūnaus paso“, – rašė V.Statkevičienė ir teksto gale pridėjo kelis baltos žiūrkės jaustukus.
Jokio Danguolės atsakymo nesulaukusi V.Statkevičienė po 23 valandos vėl nusprendė parašyti ir papildomai pažerti neigiamų epitetų.
Juozo Statkevičiaus mamos Vandos žinutė Danguolei
„Esi pabaisa ir taškas“, – rėžė Vanda.
D.Pečiukonytė-Juan Font į nei vieną iš šių žinučių tiesiogiai Vandai taip ir neatrašė, tačiau ekrano nuotraukomis su susirašynėjimu pasidalino socialiniuose tinkluose. Todėl trečiadienį sulaukė dar vienos jos žinutės.
„Vargšė vis tiek neišgarsėsi, buvai baisi ir būsi“, – brūkštelėjo Vanda.
Juozo Statkevičiaus mamos Vandos žinutė Danguolei
Antradienį portalui Žmonės.lt D.Pečiukonytė teigė, kad tokios atakos jos neišgąsdins nereikšti savo nuomonės viešai.
„Tiesiog niekas nedrįsta viešinti jo užgauliojimų, o man nėra ko bijoti“, – Žmonės.lt teigė ji.
O vėliau pasidalinusi įrašais Danguolė svarstė, kas visa tai – psichologinis smurtas.
Danguolė Pečiukonytė-Juan Font / Asmeninio albumo nuotr.
„Ar čia jau kvepia psichologiniu smurtu ir žodine agresija? Manau, kad taip“, – rašė ji.
Žmonės.lt bandė susisiekti su Juozu Statkevičiumi bei Vanda Statkevičiene, tačiau kol kas to padaryti nepavyko. Gavę komentarą, tekstą papildysime.
Primename, kad neseniai garsus šalies dizaineris Juozas Statkevičus lankėsi populiarioje gyvenimo būdo laidoje, po kurios jo pasisakymais buvo patenkinti ne visi. Daugelį skaudžiai palietė dizainerio išsakyta kritika apie lietuvius ir jų stilių. Katalonijoje gyvenanti menų pedagogė Danguolė Pečiukonytė-Juan Font neliko abejinga ir rėžė atsaką.
Gyvenimo būdo laidoje „Nuo… Iki…“ J.Statkevičius negailėjo kritikos lietuviams.
„Tiesiai pasakysiu – Lietuvoje vis dėlto viskas apie maistą, apie ėdalą, apie pilvą. Amen. Taškas. Ir galiu tą patvirtinti šimtu procentų todėl, kad ne madų šalis, ir kai manęs visi klausia: o ar Lietuva per 30 metų pasidarė madingiausia, ar žmonės madingiausi? Gal ten yra keletas žmonių, kažkokia saujelė, iš kurių pusė netikrų, tik dekoracija, kaip pas mus muzikiniame teatre“, – taip gyvenimo būdo laidoje rėžė garsus Lietuvos dizaineris ir teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius.
Šis ir kiti laidoje nuskambėję pasisakymai sukėlė diskusijas internete. Griežtą atsaką Juozui parengė menų pedagogė D.Pečiukonytė-Juan.
„Juozas Statkevičius: „Lietuvoje viskas apie ėdalą ir apie pilvą. Taškas’’ Šios dienos visuose portaluose nuskambėjusi frazė, manau, sukrėtė ir papiktino ne vieną. Žmogui, kuriam rūpi tik jo skudurai, jis pats ir jo „neįkainojami’’ darbai, nenustoja niekinti, žeminti, šmeišti ir purvais drabstyti mūsų nuostabios šalies.
Danguolė Pečiukonytė-Juan Font / Asmeninio albumo nuotr.
Personos ego užkilo jau taip aukštai, kad, pasijuto visagaliu ponu Dievu ir teisia, smerkia savo vardu visą Lietuvą. Ir amžinai verkia, verkia, verkia ir verkia dėl negautų medalių, neįvertinimo, neišauktinimo, kaip koks darželinukas, po pakakojimo ant puoduko, negavęs čiulpinuko. Dėl pilvo ir ėdalo, tai apskritai juokinga – visi jo storiukai, video ir filmukai tik apie ėdalą ir sukasi: mamuko kotletai, riebūs ir dideli, mamuko kugelis – dar riebesnis ir daug, barščių sriuba, bulviniai blynai…..
Juozukai, matyt, tu čia pats save omenyje ir turėjai, bet vėl ant tos vargšės Lietuvėlės išsiliejai. Ponas ne tik, kad jokių medalių nenusipelnė, bet tokiai asabai reikėtų apskritai atimti ir lietuvišką pasą, nes gi vis tiek pagal jį visur yra geriau, nei Lietuvoj. Bet, kažkodėl, niekur kitur gyventi taip ir neišskrido. O jau moterys mūsų kokios baisios, o jau skonio neturi, o jau visos storos, o jau, kaip Prancūzijoj faina, o, jau kaip jis ten mylimas, gerbiamas ir šlovinamas, tik ne gimtinėje.
Juozukai, gi keliavai po pasaulį, gi matei, kad gražesnių ir stilingesnių už lietuvaites moterų nėra, gi tų pačių Prancūzijos kaimukuose moteriškučių stiliaus baisumas toks, kad bėgti norisi atgal į Vilnių, gi matei, bet vis tiek vemi ant savų. Gal nebuvai Ispanijoj, gal nebuvai Portugalijoj, gal tikrai nematei, kaip čia ėda ir koks maisto kultas? Gi čia moteris geriau paės, tavo žargonu kalbant, bet sijono naujo tikrai nenusipirks. O lietuvė? Geriau nepavalgys, bet suknutę tikrai įsigys.
Tai aš manau, kad tokie garsūs ir labai dažni pasisakymai yra tik nežemiško susireikšminimo, pižoniškumo ir arogancijos kliedesiai. Su Juozu Statkevičiumi 90-taisiais, tais laikais pačiam prestižiškiausiame visose Baltijos šalyse taikomosios dailės technikume, studijavau odos dizainą ir avalynės modeliavimą, o jis – drabužius.
Man buvo 16 metų ir jau tada supratau ir labai matėsi ant jo galvos povo plunksnų karūna, bet, kaip gyvenimas parodė – bet koks povas vis tiek su vištos šikna vaikšto. Mano vyras – katalonas, neapsakomai myli mano gimtinę. Ir, jei tik yra proga užsienyje mane kam nors pristatyti, jis, išdidžiai pabrėždamas, sako: – Mano žmona iš pasakiško grožio šalies, mažos, bet tokios žalios, su tūkstančiais dangaus mėlynumo ežerais, kur moterys nuo ryto iki vakaro pasitempusios, išsipuošusios, ilgom kojom ir geltonom kasom, kalba pačia dainingiausia kalba planetoje.
Ir dar jis vis pabrėžia, kad mums, lietuviams, labai pavydi laisvės, to nepriklausomybės nuo nieko jausmo, kurio Katalonija vis dar neturi. Kai, kiekvieną savaitgalį, pirmas nubudęs, bėga ruošti man kavos ir ją atnešdamas į lovą užleidžia mano tautišką giesmę, aš verkiu iš laimės! Gal todėl, kad emigranto dalia sustiprina meilę gimtinei, o gal todėl, kad svetimas žmogus taip nuoširdžiai myli svetimą šalį, nežinau. Todėl, kai matau tokius „Juozukus’’, man jie gali būti kokie tik nori genijai, aš jų negerbiu ir niekada negerbsiu. Man jie net, galiu pasakyti, šlykštūs. Jei jis taip varytų ant Katalonijos, katalonu būdamas, manau, kad turėtų emigruoti, gal net ir į mėnulį. Šlovė Lietuvai, šlovė Lietuvos moterims ir šlovė Lietuvos „ėdalui’’!“ – rašė ji.
Taip pat skaitykite
