Komentare „Newsweek“ Ilanas Bermanas, Amerikos užsienio politikos tarybos viceprezidentas, pastebi, kad vien apsiginkluoti Europai neužteks. Ne ką svarbiau – karinis mobilumas. O čia Europos Sąjunga planuoja kurti naują karinę „Šengeno zoną“, kuri leistų karinei technikai ir kariams greičiau prireikus dislokuotis.
Dar vienas žingsnis „karinio Šengeno“ link
„Europa kenčia nuo didelių trūkumų. Pats tai neseniai supratau vizito Lietuvoje metu, kai NATO pareigūnai man pasakė, kad blogiausio scenarijaus atveju Aljansui prireiktų 45 dienų, kol iš žemyno Vakarų, kur daugiausia dislokuota NATO karių, į rytinį sparną pavyktų perkelti didelius kiekius karinės įrangos“, – savo komentare rašo jis.
Nors daugeliui žinoma Šengeno zona leidžia jos gyventojams ir prekėms judėti be jokių papildomų trikdžių, visgi su karine technika ir personalu Europoje dar yra kitaip. Prireikus greitą pajėgų perkėlimą gali stabdyti ir biurokratiniai reikalavimai.
Būtent dėl to lapkričio viduryje Europos Komisija paskelbė, kad imsis veiksmų tam, kad tiek karių, tiek karinės technikos galėtų sklandžiau ir greičiau judėti Europoje.
Pati Europos Komisija teigia, kad ES karinio mobilumo zona ir karinio mobilumo paketas leis „žengti dar vieną žingsnį „karinio Šengeno“ link“.
Pranešama ir apie priemonės, kuriomis bus to siekiama. Pirma, tai atsisakant reguliavimo barjerų: įvedamos ES lygiu suvienodintos taisyklės dėl karinio mobilumo, nustatomos aiškios taisyklės kariniam judėjimui tarp valstybių narių su maksimalia trijų dienų trukme ir supaprastintais muitinės formalumais.
Antra, sukuriant ekstremalios situacijos valdymo pagrindus.
Trečia, gerinant transporto infrastruktūros atsparumą: gerinama svarbiausių ES karinių koridorių būklė, strateginės infrastruktūros apsauga.
Ketvirta, dalijimasis turimais kariniais ištekliais: Solidarumo fondo toublinimas ir karinio mobilumo skaitmeninės informacinės sistemos kūrimas.
Penkta, valdymo ir koordinavimo stiprinimas: nauja Karinio mobilumo transporto grupė ir jau esantis Europos transporto tinklo komitetas prižiūrės priemonių įgyvendinimą.
Kalbant apie investicijas į infrastruktūros gerinimą Europos Komisijos puslapyje yra nurodoma, kad yra numatyti net 500 „karštieji taškai“ Europoje, kurie sudaro „butelio kakliuko“ principą kariniam mobilumui.
A. Kubilius: testuoti planuojama pradėti nuo ES sienos su Ukraina
Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius portalui „Delfi“ teigė, kad nors rytinėje ES dalyje daugiausiai iššūkių kelia transporto infrastruktūra bei įranga (pajėgumai gabenti krovinius – specialios platformos, logistikos parkai, jų apsauga ir pan.), tačiau į karinį mobilumą Europos Sąjungoje reikėtų žiūrėti kompleksiškai.
„Net jei siunčiančioje ir priimančioje valstybėje nebus likę jokių infrastruktūros, įrangos ar reguliavimo spragų, tačiau jų tebebus valstybėje, per kurą vykstama tranzitu, karinis mobilumas ir toliau strigs. Todėl karinio mobilumo paketu siekiama šalinti vistų tipų kliūtis, neskirstant pagal regionus ar tipus“, – teigė jis.
Komisijos pasiūlyto paketo forma (Reglamento paketas) dabar yra perduotas svarstyti ES Tarybai ir Europos Parlamentui.
„Taigi karinio mobilumo paketo įsigaliojimo data priklausys nuo to, kaip greitai šios institucijos pasieks susitarimą dėl galutinio teksto. Komisija tikisi, kad sutarimą pavyks rasti iki 2026 m. pabaigos. Įsigaliojęs Reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – jo nereikės perkelti į nacionalinę teisę, – komentavo A. Kubilius. – Karinio mobilumo pakete yra numatyti tokie siūlymai kaip leidimų skaitmenizavimas ir informacinė sistema, solidarumo instrumentas, nacionalinės patikros, o taip pat apkrovos testai. Testuoti sistemą planuojama pradėti nuo ES sienos su Ukraina“.
„Butelio kakliukus“ nusistato pačios valstybės
Pasiteiravus, kokie skaudžiausi karinio mobilumo taškai gali būti Lietuvoje, A. Kubilius teigė, kad ar tokį sąrašą viešinti, sprendžia pačios valstybės.
„Tokių taškų identifikavimas daugiau susijęs su „Connecting Europe Facility“ investicijomis į trūkstamas infrastruktūros jungtis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad informacija apie konkrečius „karštuosius taškus“ ir „butelio kakliukus“ yra jautri nacionalinio
požiūriu, ji nėra vieša. Šių projektų sąrašus sudaro valstybės narės ir tik jos, o ne Komisija, gali nuspręsti, ar juos viešinti“, – komentare sakė jis.
A. Kubilius pridėjo, kad kiekvienos valstybės prioritetai stiprinant karinio mobilumo priemones yra skirtingi: tai gali būti keliai, geležinkeliai, uostai, transporto jungtys, multimodaliniai terminalai, geležinkelio platformos.
„Kitaip tariant, bet kokia infrastruktūra ar įranga, kuri padėtų karinei technikai ir įrangai sklandžiau judėti iš vienos ES valstybės į kitą, taip pat tokios infrastruktūros ar įrangos atsparumo didinimas ar apsauga. Daugeliu atvejų turima omenyje taip vadinama „dvigubos paskirties“ infrastruktūra ir įranga – tai yra, tokia, kuri prisideda ne tik prie vien karinio mobilumo tikslų, tačiau pasitarnaus ir kovojant su ekstremaliomis situacijomis (potvyniai, gaisrai ir pan.) ar kasdieniame gyvenime (pavyzdžiui, geležinkelio viaduko stiprinimas ar uosto krovos pralaidumo didinimas). Visa ši infrastruktūra ir įranga, jei ji išties prisideda prie karinio mobilumo gerinimo, dabar gali ir ateityje galės būti finansuojama įvairiais ES finansavimo instrumentais, tarp kurių – SAFE paskolų instrumentas, perskirstytos nepanaudotos Sanglaudos lėšos, parama iš neseniai patvirtintos Europos gynybos pramonės programos. Naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje karinio mobilumo projektus siūloma finansuoti tiek per „Connecting Europe Facility“, tiek per Europos konkurencingumo fondą (visų pirma – dvigubos paskirties infrastruktūros atsparumui ir apsaugai)“, – apie finansinę dalį pasakojo eurokomisaras.