Kaip teigiama komiteto pranešime, per 2021-2025 m. šalies gynybai skiriamas finansavimas išaugo nuo 1,1 mlrd. eurų iki 3,3 mlrd. eurų, o 2026 m. planuojama skirti rekordinę – 4,8 mlrd. eurų – sumą.
„Tačiau kartu su augančiais milijardais didėja rizika, kad lėšos gali būti panaudotos nepakankamai efektyviai. Esminės rizikos atsiranda dėl skubos, nes dalis prekių, paslaugų ir darbų įsigyjama taikant teisinio reguliavimo išimtis, supaprastintas procedūras ir pasitelkiant tarpininkus. Audito komitetas siūlo, kad Valstybės kontrolė auditą atliktų iki 2026 m. birželio 16 d.”, – praneša komitetas.

– Valstybės kontrolė 2024 m. jau buvo atlikusi lėšų, skirtų gynybai, panaudojimo analizę, tačiau jos rezultatai buvo įslaptinti. Kam reikia dar vieno patikrinimo? – „Vakaro žinios” pasiteiravo Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro SKARDŽIAUS.
– Kai valstybės kontrolierius buvo ponas Mindaugas Macijauskas, 2024 m. Valstybės kontrolė atliko ne auditą, bet analizę, ir tik labai siaurame formate, labai koncentruotai, tačiau ir tai pažeidimų buvo išties labai daug nustatyta (tiesa, nieko negaliu atskleisti).
Todėl buvusieji Krašto apsaugos ministerijos vadovai Arvydas Anušauskas bei Laurynas Kasčiūnas, matyt, išsigando, kad visi sužinos, jog karalius nuogas, todėl siekė išvadas įslaptinti. Nors tam nebuvo jokio pagrindo, jokių valstybės paslapčių neįslaptinus nebūtų buvę atskleista. Abu buvę ministrai tik malė liežuviais, kaip gerai dirbo, tačiau ten nieko gero beveik nebuvo.
– Ar ir naujo Valstybės kontrolės audito rezultatai būtų įslaptinti – slepiami nuo visuomenės?
– Prašysime, kad nebūtų įslaptinta, nebent tik įslaptinta dalis, susijusi su valstybės paslaptimis. Esminis dalykas yra, kad šią kadenciją, kai vadovauju Audito komitetui, teko daug bendrauti viešųjų pirkimų klausimais. O viešieji pirkimai yra ta procedūra, kuri leidžia taupyti mokesčių mokėtojų lėšas – jas panaudoti gynybai užuot atidavus tarpininkams, vienaip ar kitaip susijusiais su politikais.
Finansavimas išaugs beveik 5 kartus – iki 4,8 mlrd. eurų, bet gebėjimai liko tokie patys. Kadangi su Viešųjų pirkimų tarnyba nepavyko pasiekti pažangos, siūlėme įvairiausius sprendimus. Tačiau vietoj to, kad pirkimus vykdytų dvi perkančiosios organizacijos – Gynybos resursų agentūra, kuri koordinuotų ginkluotės pirkimus, ir Infrastruktūros valdymo agentūra, kuri užsiiminėtų poligonų, karinių miestelių įrengimais ir panašiai – krašto apsaugos sistemoje veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų. Kurių kiekvienos vadovai yra kaip kunigaikštukai. Kompetencijų nulis, tačiau užrietę nosis, neįsileidžia kontrolės institucijų, perka iš visokių tarpininkų, tokių, kaip „Taiklu”.
Tai – įtakingo konservatoriaus Dainiaus Kreivio UAB „Makvežos” subtiekėja, kuri per ketverius metus, per konservatorių kadenciją, sudarė tarpininkavimo sutarčių už 104 mln. eurų energetikos, susisiekimo ir gynybos sektoriuose. Vien Krašto apsaugos ministerijos organizacijos pirko už 34 mln. eurų paslaugų bei darbų iš šio tarpininko. Ir pirko kai kurias paslaugas be jokio konkurso. Ir vietoj to, kad pirktų tiesiai iš „Mokvežos”, pirko iš tarpininko, kas yra brangiau.
Pirko net tokias paslaugas, kaip išminavimo, nors ten sėdi tik buhalteriai. Kreipėsi į buhalterius, kad išminuotų poligonų teritoriją! Arba kreipėsi į buhalterius iš vadybininkus, kad pašalintų kelmus iš poligono teritorijos. Kodėl kreipėsi ne tiesiai į išminuotojus ar miškotvarkininkus, o per tarpininkus? Visiškas idiotizmas.
Dėl to prašome, kad būtų atliktas krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms pirkti bei darbams įgyvendinti auditas. Nes reikia labai smarkaus supurtymo, kad jie atsibustų. Priešingu atveju tie beveik 5 mlrd. eurų, skirtų gynybai, plauks pro šalį.
Krašto apsaugos struktūros, pradedant nuo „auksinių šaukštų” istorijos, iki šiol taip apaugusios maurais, taip visos organizacijos tarpusavyje susijusios, kad dengia viena kitą. Todėl kreipėmės ir į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad ši toliau aiškintųsi „Mokvežos” subtiekėjo sąsajas. Nes jis per konservatorių kadenciją labai gerai „pasiganė”.
– Tai Gintauto Palucko Vyriausybei pakeitus Ingridos Šimonytės Vyriausybę skaidrumo nepadaugėjo?
– „Taiklu” tiek įleidusi savo šaknis į viešąjį sektorių, kad taip lengvai neišrausi. Jei taip būtų elgiamasi privačiame sektoriuje – „biesas” su jais. Tačiau kalbame apie viešuosius finansus.
– Naujoji Krašto apsaugos ministerijos vadovybė žino apie galima auditą ir, jei žino, ar jam nesipriešina?
– Ministerija ir ypač ministras Robertas Kaunas turi žinoti, ką paveldėjo, ką gavo iš konservatorių, nes tai – labai svarbu.
– Ir iš Dovilės Šakalienės.
– D.Šakalienė nespėjo ir negalėjo spėti nieko pakeisti, būkime atviri.
– Ar apskritai Valstybės kontrolės auditai yra reikšmingi? Juk matome, kad LRT į audito rezultatus visiškai nereaguoja ir net pradėjo puolimą, nors rasta daugybė pažeidimų. Prabilus apie vadovės atsakomybę, atkertama, kad kėsinamasi į žodžio laisvę, LRT nepriklausomumą.
– Čia – kiek kitas klausimas. LRT audito rezultatai kol kas mūsų komitete, kaip pagrindiniame audito klausimais, dar tik svarstomi. LRT administracija perėjo į puolimą. Įsivaizduojate, visuomeninio transliuotojo administracija puola Audito komitetą!
Gruodžio 10 dieną komitetas priims sprendimus ir juos išdėstys raštu, išsiųs įvairioms tarnyboms, tarp jų Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, kad jos atliktų papildomus patikrinimus. Nes Valstybės kontrolė auditavo tik labai siaurą segmentą. Įsivaizduokite: TV programų pirkimų kasmet vyksta po maždaug 500, tačiau audituota tik keliolika. Ir beveik visuose juose rasta pažeidimų.
Labai gerai reziumavo komiteto posėdyje dalyvavęs STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas: LRT veikia kaip privati UAB, nors turi veikti kaip viešojo sektoriaus VšĮ. Už kiekvieną eurą yra atsakingas administracijos vadovas – generalinis direktorius.
Registruosime ir projektus dėl LRT tarybos „išlaisvinimo”. Nes ji turi prižiūrėti administraciją, tačiau pastaroji tarybai yra uždėjusi apynasrį – supančiojusi konfidencialumo, administraciniais, finansiniais pančiais. Taryba yra neveiksni, todėl visa LRT struktūra yra pastatyta galva į apačią ir kojomis į viršų.
Per posėdį STT atstovo paklausiau, ar Valstybės kontrolės nustatytuose pažeidimuose nėra piktnaudžiavimo ir kitų nusikalstamų požymių. Tai paprašė surašyti raštą prokuratūrai ir tuomet ši tai įvertins.
– Valstybės kontrolė kasmet atlieka dešimtis auditų, bet niekada dėl to nesusilaukia tokio puolimo…
– Auditai atliekami pagal Valstybės kontrolės planą, veiklos auditų būna nuo keliolikos iki maždaug 30-ies. Auditoriai pasirenka rizikingiausias sritis. Tačiau LRT auditas buvo atliktas Seimo pavedimu. Seimas labai retai pasinaudoja teise įpareigoti atlikti auditą, pasinaudoja tik kilus dideliems įtarimams.
Kaip, pavyzdžiui, dėl jūrinio vėjo parko – ten nustatyti reikšmingi pažeidimai. Kaip ir LRT veikloje – labai reikšmingi pažeidimai nustatyti, bet LRT vadovybė bando juos sumenkinti. Kreipėmės į LRT tarybą, kad įvertintų tokius LRT administracijos, kuri perėjo į puolimą, veiksmus.
Administracijos direktorė save sulygina su visa LRT, su jos vykdoma misija ir su laisvu žodžiu. Nors audito išvadose kalbama apie pinigus, valdymo struktūrą, nepotizmą, kai 38 proc. darbuotojų priimama be atrankos. Administracijos direktorė nesupranta, kad yra ne privačios UAB direktorė ir kad taryba yra kaip akcininkų atstovas, turintis nurodinėti, ką turi daryti administracija, o ne atvirkščiai.
– Valstybės institucijos, kurių veikloje nustatomi pažeidimai, paprastai geranoriškai juos pašalina, vykdo rekomendacijas…
– Tačiau tik ne LRT. Tai – neįsivaizduojamas atvejis. Politikoje esu daugiau nei 20 metų ir tokio atvejo, kai ne šalinami pažeidimai, o puolami juos nustačiusieji, nesu matęs. Už mokesčių mokėtojų pinigus vykdoma akcija „Gelbstint eilinę Garbačiauskaitę”. Pažeidimai pridengiami tuo, kad esą kėsinamasi į žodžio laisvę.