Numatomi dideli viešojo transporto, mokyklų, teismų ir ligoninių veiklos sutrikimai, nes darbuotojai protestuoja prieš įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti atleidimo iš darbo procedūras, padidinti terminuotų darbo sutarčių trukmę ir išplėsti minimalių paslaugų apimtį streiko metu.
Tai turėtų būti didžiausias streikas Portugalijoje nuo 2013 m. birželio, kai šalis buvo priversta mažinti viešąsias išlaidas mainais į tarptautinę pagalbą, po to, kai ją ištiko skolų krizė, paveikusi ir kelias kitas Europos valstybes.
Ministras pirmininkas Luisas Montenegro tvirtino, kad darbo reformos, apimančios daugiau nei 100 priemonių, yra skirtos „skatinti ekonomikos augimą ir mokėti didesnius atlyginimus“.
Tačiau profsąjungos – komunistinės pakraipos CGTP ir nuosaikesnė UGT – griežtai kritikuoja šiuos planus.
CGTP organizuoja apie 20 demonstracijų visoje šalyje. Jos generalinis sekretorius Tiago Oliveira pavadino reformas „vienu didžiausių smūgių darbo pasauliui“. Jis sakė AFP, kad vyriausybės veiksmai „normalizuotų darbo nesaugumą“, „dereguliuotų darbo valandas“ ir „palengvintų atleidimus“.
Iš maždaug penkių milijonų dirbančių žmonių apie 1,3 mln. jau dabar dirba neužtikrintose pozicijose, sakė T. Oliveira.
„Jau yra sėkmė“
Prie streiko ketina jungtis ir privataus sektoriaus profsąjungos.
Portugalijos nacionalinė oro linijų „TAP Air Portugal“ mano, kad iš 250 įprastinių skrydžių įvyks tik trečdalis, o nacionalinė geležinkelio bendrovė įspėjo, kad sutrikimai gali tęstis ir penktadienį.
Portugalija 2026 m. pradžioje rinks naują prezidentą, todėl, pasak T. Oliveiros, streikas „jau yra sėkmė“, nes atkreipė visuomenės dėmesį į vyriausybės darbo reformą.
„Be abejo, turėsime didelį visuotinį streiką“, – pridūrė profsąjungos lyderis.
Visuomenė gana stipriai palaiko streiką: pasak Portugalijos spaudoje paskelbtos apklausos rezultatų, jam pritaria 61 proc. apklaustųjų.
Streiko išvakarėse L. Montenegro sakė besitikintis, „kad šalis funkcionuos kiek įmanoma normaliau… nes vienų žmonių teisės neturi pažeisti kitų žmonių teisių“.
Nors jo dešinioji partija neturi daugumos parlamente, L. Montenegro vyriausybė turėtų sugebėti prastumti įstatymą su liberalų ir kraštutinių dešiniųjų, tapusių antra pagal dydį politine jėga Portugalijoje, parama.
Kairiųjų opozicija apkaltino L. Montenegro stovyklą nuslėpus nuo rinkėjų apie planuojamą darbuotojų teisių mažinimą per pastarųjų parlamento rinkimų kampaniją.
Nors Portugalijoje užfiksuotas rekordinis, apie 2 proc., ekonomikos augimas ir istoriškai žemas, apie 6 proc., nedarbo lygis, premjeras teigia, kad šalis turėtų pasinaudoti palankia situacija ir įgyvendinti reformas.