Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė pataisą dėl Krašto apsaugos ministerijos lėšų panaudojimo.
„Ši tema jau ne kartą buvo pristatyta. Esmė, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) pasakė, kiek mums reikia lėšų tam, kad įgyvendintume nacionalinės divizijos ir vokiečių brigados priėmimo projektus iki 2030 metų. Šiame biudžete numatyta 5,38 proc. gynybai, atseit. Tačiau numatytos išlaidos ateina su keletu žvaigždučių, kur prašayta, kad galima tas pačias lėšas skirti ir keliams, ir savivaldybių projektams, ir kitoms savivaldybių iniciatyvoms. Todėl siūlome atsisakyti išplovimo gynybos išlaidų ir numatyti, kad krašto apsaugos asignavimai gali būti skirti tik gynybos projektams, o ne savivaldybių infrastruktūros ar socialiniams inžinerijos projektams.
Siūlome šią teisę iš krašto apsaugos asignavimų skirti lėšas savivaldybių projektams išbraukti ir numatyti, kad tokią teisę turėtų Vyriausybė iš skolintų lėšų tuomet, kai atsiranda poreikis, tačiau krašto apsaugos asignavimai turėtų būti neliečiami, skiriami būtent gynybos poreikių finansavimui, o ne įvairių savivaldybių iniciatyvoms“, – pristatydama pataisą kalbėjo buvusi finansų ministrė G. Skaistė.
Kaip teigė dabartinis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, Vyriausybės pozicija yra nepritarti: „Krašto apsaugos ministerija yra centrinė institucija atsakinga už mūsų gynybą ir ji turi turėti didžiausią lankstumą ir didžiausias galimybes, lanksčiausias, reaguoti į bet kokias grėsmes“.
Valdančiojoje koalicijoje dirbančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad jei pinigų reikės keliams ar savivaldybei, tai tas ir bus daroma.
„Kai konservatoriai dvigubos paskirties iš gynybos skirdavo tiems patiems keliams, tai buvo labai gerai. O dabar jau nebegalima skirti. NATO susitarimas pasakytas yra aiškiai – 1,5 proc. iš gynybos gali būti skiriama dvigubos paskirties.
Tai ši valdančioji dauguma matydama kelių būklę, tiltų būklę, savivaldybėse tam tikrų pastatų, kurių taip pat reikia dvigubos paskirties, tai ir darys tą būtinai. Ir mes netgi sutarę esame, kad tas 1,5 proc. bus tikrai ta vieta, pagal NATO susitarimą, kur galima daryti tuos susitarimus. Tai mes tik laikysimės NATO susitarimų. O jūs jau vadovaukite ir rėkite, kaip norite. Patinka jums ar nepatinka.
Ir kai patys rėkiate, kad pareigūnams ginklų trūksta, tai tuos pačius ginklus ir amuniciją galima pirkti iš dvigubos paskirties. (…) Patinka ar ne, bet politinė valia bus tokia, kokia bus“, – rėžė V. Ąžuolas
NATO susitarimas pasakytas yra aiškiai – 1,5 proc. iš gynybos gali būti skiriama dvigubos paskirties. Tai ši valdančioji dauguma matydama kelių būklę, tiltų būklę, savivaldybėse tam tikrų pastatų, kurių taip pat reikia dvigubos paskirties, tai ir darys tą būtinai.
Valius Ąžuolas
Tai išgirdusi I. Šimonytė replikavo, kad pagal VGT pinigai turi būti skirti divizijai.
„Labai įdomių dalykų, kai paklausai ir išgirsti, nes galvojau, kad mes čia VGT sprendimą įgyvendiname ir pagal VGT sprendimą, tam, kad mes turėtume išvystytą diviziją iki 2030 m. mums šiaip jau reikia 5,5 proc. BVP kiekvienais metais grynai gynybai, o ne kam kitam gali būti skirta pagal NATO susitarimą. Tai negana to, kad jūs neskiriate per tris metus 5,5 proc. nei vienais metais, o skiriate iš esmės tokią pačią sumą įšaldytą, kas trečiais metais yra tik 5 proc. BVP, tai pasirodo jūs dar ir nesiruošiate tų pinigų naudoti divizijos išvystymui.
Tiesiog nuostabus atvirumas, tikiuosi, kad visi šitai klauso ir dabar aš jau suprantu, dėl ko buvo atleista buvusi krašto apsaugos ministrė“, – teigė I. Šimonytė.
Konservatorių siūlytai pataisai pritarta nebuvo.
„Delfi“ primena, kad įgyvendinant Vyriausybės programą bei Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metais reikia gynybai skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal priimtą 2026 m. biudžetą, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP. Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Dar prieš biudžeto priėmimą buvo prasidėjusios kalbos, kad gynybos biudžetas bus iš tiesų mažesnis, nei skelbiama. Dėl to KAM vyko neoficialus susitikimas su visuomenininkais ir žurnalistais. Po kilusių įtampų su premjere, tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė ketinanti atsistatydinti iš pareigų. Plačiau skaitykite čia: