Susierzinę dėl beviltiškos padėties derybose dėl karo pabaigos, Baltieji rūmai pateikė ultimatumą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui iki Kalėdų pasirašyti taikos sutartį, rašo Rebekah Koffler laikraštyje „The Telegraph“.
Anot straipsnio autorės, JAV prezidentas dabar iš tiesų mano, kad problema slypi pas europiečius ir V. Zelenskį. Atrodo, kad jis nesupranta: net jei Ukrainos prezidentas sutiktų su taikos planu, V. Putinas vis tiek būtų prieš.
Straipsnyje pabrėžiama, kad JAV prezidentas tiki, jog Kremlius pasirašys susitarimą, nes „Rusija turi pranašumą“.
Tačiau R. Koffler nuomone, būtent dėl šio pranašumo V. Putinas susitarimo ir nepasirašys – jam tiesiog nėra reikalo to daryti.
Autorė nurodo kelias priežastis, kodėl Rusijos prezidentas nesutiktų su taikos susitarimu. Pirma, V. Putinas turi pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kad galėtų tęsti ilgalaikį karą.
„Rusijos pranašumai – ginkluotųjų pajėgų dydis, gausus ginklų arsenalas, karinis pramoninis potencialas, karo vedimo stilius – suteikia Putinui pasitikėjimo, kad jis gali žaisti aukštų statymų žaidimą su Trumpu ir NATO“, – rašoma publikacijoje.
Straipsnyje pateikiami duomenys, jog Rusija šiuo metu turi apie 1,32 mln. karių. Be to, tikimasi, kad pagal V. Putino 2024 m. dekretą šis skaičius išaugs iki 1,5 mln.
Tuo tarpu Ukraina patiria personalo krizę: vidutinis Ukrainos kario amžius, kaip pranešama, siekia beveik 45 metus, nors mobilizacijos amžius šalyje prasideda nuo 25 metų.
R. Koffler priduria, kad dėl Maskvos karinio pramoninio pajėgumo, leidžiančio gerokai lenkti konkurentus ginkluotės gamyboje, Rusija gali išvarginti ir Ukrainą, ir Vakarus sekinančiame kare.
Antra, R. Koffler teigimu, Kremliaus vadovas V. Putinas nepasitiki JAV prezidentu. Pastaraisiais metais D. Trumpas kelis kartus keitė savo poziciją dėl karo Ukrainoje: Baltųjų rūmų vadovas tai sustabdydavo, tai atnaujindavo žvalgybinės informacijos mainus ir karinę pagalbą, taip pat kartais leisdavo Kyjivui smogti giliai Rusijos teritorijoje.
Neatmetama, kad V. Putinas tiki, jog po to, kai po trejų su puse metų D. Trumpas pasitrauks iš posto, JAV politika sugrįš prie „įprastų“ pagrindų.
Pažymima, kad nepriklausomai nuo to, kas vadovavo Baltiesiems rūmams, JAV politika Maskvos atžvilgiu dešimtmečius išliko nuosekli – orientuota į Rusijos „demokratizaciją“.
Maskva demokratijos skatinimą laiko antirusišku veiksmu ir baiminasi, kad Vakarai siekia nušalinti V. Putiną nuo valdžios.
Taip pat pažymima, kad Rusijos vadovas ne kartą išreiškė įtarimus, jog tikroji Vašingtono siekiamų paliaubų priežastis yra noras suteikti Ukrainai laiko atsikvėpti.
Tuo tarpu NATO galėtų padidinti karinę gamybą, perkomplektuoti Ukrainos pajėgas ir taip padėti joms susigrąžinti prarastas teritorijas.
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Putinas įsitikinęs, jog JAV ir NATO nebandys priversti jo priimti jų plano
Trečia, R. Koffler mano, kad V. Putinas įsitikinęs, jog JAV ir NATO nebandys priversti jo priimti jų plano. Jos teigimu, tokie skaičiavimai pagrįsti: NATO stokoją tiek karinės galios, tiek politinės valios kariauti bei patirti didelius nuostolius, kaip tai daro Rusija.
Autorė rašo, kad Maskva laiko dronų karą slapta priemone išvengti tiesioginio susidūrimo su NATO. Asimetrija tarp Rusijos gebėjimo gaminti puolamuosius dronus ir NATO gebėjimo gaminti gynybines raketas yra 50-60 kartų didesnė Rusijos naudai. Dėl to tiesioginis NATO įsitraukimas taptų ekonomiškai nepalankus.
Pavyzdžiui, jei Rusija vienu metu paleistų 800 dronų – o tai Ukrainoje vyksta reguliariai – Europa, R. Koffler skaičiavimu, per kelias savaites išnaudotų visą savo gynybinių raketų arsenalą.
Todėl, kaip teigiama straipsnyje, V. Putinas įsitikinęs, kad Rusija gali priversti Ukrainą ir Vakarus kapituliuoti, ir vargu ar sutiks su sandoriu, jei šis neatitiks jo sąlygų.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Putinas gali bandyti suklaidinti Trumpą
Vis dėlto R. Koffler neatmeta galimybės, kad Rusijos vadovas gali mėginti suklaidinti D. Trumpą, sudarydamas įspūdį, jog būtent V. Zelenskis ir europiečiai yra nepalenkiami.
Dėl šios priežasties, autorės nuomone, V. Putinas pagyrė 28 punktų JAV taikos planą ir pareiškė, kad jis „iš principo“ galėtų tapti „būsimos sutarties pagrindu“, o Ukrainos ir Europos parengtą 19 punktų versiją atmetė kaip „visiškai nekonstruktyvų“ pasiūlymą.
Autorės teigimu, V. Putino planas – vilkinti laiką derantis su D. Trumpu ir tęsti operacijas Ukrainoje tol, kol Kyjivas pasiduos arba Ukraina ir Vakarai sutiks su Rusijos sąlygomis.