Kai kurios šalys nusprendė nebedalyvauti arba joms buvo uždrausta, pavyzdžiui, Rusijai 2022-aisiais, praėjus vos keletui dienų po invazijos į Ukrainą pradžios.
Visgi dabar atrodo, kad „Eurovizijai“ gresia kol kas didžiausia politinė krizė, rašo „Sky News“.
Pastaruosius dvejus metus vis labiau ginčijamasi dėl Izraelio dalyvavimo, o šių metų pradžioje žmonės protestavo Šveicarijoje, Bazelio mieste, kur įvyko 2025 m. „Eurovizija“, ir Malmėje, Švedijoje, kur dainų konkursas buvo surengtas 2024-aisiais.
Belaukiant kitų metų „Eurovizijos“ Vienoje, įtampa jau auga.
Anksčiau šį mėnesį Airijos transliuotojas RTE pranešė, kad boikotuos konkursą, jei Izraeliui bus leista dalyvauti. Nyderlandai ir Ispanija netrukus prisijungė prie Airijos, o keletas kitų šalių, įskaitant Slovėniją ir Islandiją, pagrasino panašiais veiksmais.
„Eurovizijos“ skandalas bręsta augant kritikai dėl Izraelio tęsiamų karinių veiksmų Gazos Ruože, pradėtų po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ kovotojų išpuolio pietų Izraelyje, kurio metu žuvo apie 1 200 žmonių.
„Eurovizijos“ dainų konkurso vykdomasis komitetas („Eurovision Song Contest Reference Group“) pratęsė terminą, per kurį transliuotojai turi patvirtinti dalyvavimą, iki gruodžio mėnesio vidurio. Jis teigia, kad sprendimas dėl Izraelio dalyvavimo dar nepriimtas ir kad „bus atsižvelgta į keleto transliuotojų išreikštą susirūpinimą“.
Politika „Eurovizijoje“ ir kodėl šįkart viskas kitaip?
Tai, kas vyksta dabar, yra visiškai kitokia situacija nei anksčiau, mano Deanas Vuleticius, šiuolaikinės Europos istorikas ir knygos „Postwar Europe In The Eurovision Song Contest“ autorius.
„Politika visada ten buvo, – teigia jis. – Šalys visada naudojo „Euroviziją“ politinėms žinutėms perduoti. Pavyzdžiui, pirmajame konkurse 1956 m. Vakarų Vokietijai atstovavo Holokaustą išgyvenęs žydas. Tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė, nes EBU turėjo priimti politinių sprendimų.“
D. Vuleticius mini Baltarusijos pašalinimą 2021 m., kai šalyje vyko dideli protestai dėl ginčytino prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo, ir jos dalyvavimas buvo laikomas pernelyg politiniu.
2022 m. Rusija buvo išmesta iš konkurso vos po kelių dienų nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Tada EBU pareiškė, kad Rusijos dalyvavimas „užtrauktų konkursui prastą reputaciją“.
Tačiau tai nėra pirmieji pavyzdžiai, kai šalys buvo pašalintos iš konkurso. Pirmą kartą tai įvyko XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai tuometinei Jugoslavijos Federacinei Respublikai buvo uždrausta dalyvauti dėl Jungtinių Tautų (JT) sankcijų.
„Kalbant apie Baltarusiją ir Rusiją, šioms šalims taip pat buvo taikomos Europos sankcijos, – primena D. Vuleticius. – Izraeliui ilgai nebuvo įvesta sankcijų už veiksmus Gazos Ruože, nors pastaruoju metu matome, kad situacija keičiasi.“
O BBC?
BBC generalinis direktorius Timas Davie’is sakė, kad įmonė „supranta nuogąstavimus“, tačiau dainų konkurso esmė „niekada nebuvo politika“.
Transliuotojo atstovas spaudai nusiuntė panašų pareiškimą „Sky News“: „Esame informuoti apie įvairias nuomones ir nuogąstavimus, pastarosiomis dienomis išreikštus dėl kitų metų „Eurovizijos“. Šiuo metu mes toliau dalyvausime diskusijose su kitais nariais ir transliuotojais, kurias veda EBU.“
„Eurovizija niekada nebuvo politika paremtas konkursas. Tai duoklė muzikai ir kultūrai, suartinančiai žmones iš viso pasaulio.“
Kodėl Ispanijos pozicija ypač svarbi?
Ispanija yra viena iš dainų konkurso „didžiojo penketo“ šalių. Šiai grupei taip pat priklauso Prancūzija, Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė (JK). Nors paprastai didžiąją dalį organizacinių išlaidų padengia šalis, kurioje vyks „Eurovizija“, „didysis penketas“ irgi nemažai prisideda finansiškai.
Taigi, šios šalys yra nepaprastai svarbios „Eurovizijai“, jų atstovai automatiškai patenka į finalą. Be to, „didžiojo penketo“ šalys atlieka ir rezervinių valstybių funkcija, jeigu laimėjusi šalis negalėtų surengti konkurso. Štai 2023 m. JK pasisiūlė surengti konkursą, nes dėl karo Ukraina nebūtų galėjusi to padaryti.
„Daktaru Eurovizija“ vadinamas Paulas Jordanas, apgynęs daktaro disertaciją „Eurovizijos“ tema ir dirbęs EBU komunikacijos komandoje 2015–2018 m., sakė, kad Ispanijos nusistatymas padidino spaudimą.
„Įtampa visada buvo, bet anksčiau niekas negrasino masiniais boikotais, – paaiškino P. Jordanas. – Pareiškimai apie atsisakymą dalyvauti kartu su Izraeliu gali priversti EBU suklusti, nes kalbame apie potencialias finansavimo ir žiūrovų skaičiaus problemas.“
„Jeigu „Eurovizijoje“ nedalyvaus didžiojo penketo šalis, dainų konkurso finansavimo modelis gali subyrėti. Taip pat manau, kad į finansavimą derėtų žiūrėti iš finansinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria visuomeniniai transliuotojai, perspektyvos“, – pridūrė jis.
EBU nurodė, kad „vertina potencialų poveikį“, kurį gali sukelti kai kurių transliuotojų boikotas. „Sky News“ paklausus, ar turimas omenyje ir finansinis poveikis, EBU tiesiog atsakė, kad vertina „visą galimą poveikį“.
Ar kitos šalys taip pat paseks Ispanijos pavyzdžiu?
„Sky News“ susisiekė su transliuotojais, kurie ketina dalyvauti renginyje. Italijos, dar vienos „didžiojo penketo“ šalies, transliuotojas RAI pareiškė, kad tikisi greitai pranešti, ar iš tiesų dalyvaus. Vokietijos SWR teigė, kad jos patronuojančioji bendrovė ARD remia konsultacijų procesą ir palaikys EBU sprendimą.
Savo pareiškime SWR atstovas spaudai sakė, kad norima „pasiekti pagrįstą ir tvarų susitarimą, atitinkantį EBU vertybes“: „Šis dainų konkursas jau ne vieną dešimtmetį yra svarbus muzikinis renginys, vienijantis žmones visoje Europoje ir už jos ribų įvairovės, pagarbos ir atvirumo, nepriklausomai nuo kilmės, religijos ar įsitikinimų, srityse. Tai konkursas, kurį organizuoja EBU transliuotojai, ne vyriausybės.“
Ekspertai sutinka, kad šalių, grasinančių boikotu, skaičius greičiausiai didės, nors poveikis gali būti ir abipusis.
„Turime luktelėti ir pažiūrėti, ką atneš šis konsultacijų laikotarpis, kurios šalys taip pat prisijungs prie raginimų boikotuoti konkursą, jei Izraelis jame dalyvaus, o kurios šalys toliau tvirtai rems Izraelį, – mano D. Vuleticius. – Kol kas neaišku, ar šalys iš tiesų taip stipriai palaikys Izraelį, kad pačios prisidės prie konkurso boikoto. Tai būtų labai svarbi politinė žinutė, nes jeigu jos nuspręstų palaikyti Izraelį, o ne savo partneres Europoje, šios krizės pasekmės galėtų būti dar didesnės.“
Ką sako Izraelis?
Izraelio transliuotojas „Kan“ nesureagavo į „Sky News“ prašymą pakomentuoti.
Visgi, kaip pranešama, įmonės generalinis direktorius Golanas Yochpazas el. laikraščiui „Times of Israel“ sakė, kad renginys neturėtų tapti politiniu ir kad nėra „jokios priežasties“, kodėl Izraelis neturėtų jame dalyvauti.
Jis taip pat akcentavo Izraelio pasiekimus dainų konkurse pastaraisiais metais – viena pergalė 2018 m. ir trys atstovai, patekę į finalinį penketuką.