D. Strimaitis dėkojo už šį įvertinimą, Jaunojo kūrėjo premiją, įprasminantį pastarųjų trejų metų kūrybą: „Dėkoju „Be kompanijos“ su Agniete Lisiškinaite ir Greta Grinevičiūte priešakyje, Lietuvos šokio informacijos centrui ir mūsų kelrodei žvaigždei Gintarei Masteikaitei bei Šeiko šokio teatro vadovei Agnijai Šeiko už galimybes kurti, dalintis, klysti ir vis iš naujo permąstyti savo santykį su kūryba, su Lietuva, su žmonėmis. Dėkoju ir ekspertų komisijai, kuriems mano veikla pasirodė verta tokio pripažinimo“.
„Visgi, po ilgų svarstymų, dalyvauti premijų įteikimo ceremonijoje Kultūros ministerijoje atsisakiau. Šiandien pasirodęs kultūros ministrės interviu nebepaliko jokių dvejonių. Priimti apdovanojimą iš jos rankų manyje sukeltų didelį kognityvinį disonansą“, – feisbuke rašo D. Strimaitis.
„Organizacijos, paprastai kuruojančios jaunuosius menininkus, yra tiesiogiai priklausomos nuo Lietuvos kultūros tarybos finansavimo, kuris jau nuo kitų metų ženkliai mažės. Šiuolaikinis šokis kaip sritis apskritai yra gyvas tik LKT finansavimo dėka, nors Lietuvos reprezentavimo srityje atlieka ne paskutinio plano vaidmenį. Tokie sprendimai labai tiesiogiai ir labai greitai sumažins sukuriamų kūrinių kiekį, kokybę ir sklaidą, tai ypač palies jaunuosius ir nepriklausomus menininkus.
Bet pikčiausia ne dėl paties biudžeto fakto, o dėl to, kad mums meluojama: juk šie biudžeto pokyčiai yra ne būdas taupyti gynybai, o bausmė už pozicijos išsakymą be užuolankų. Menininkai kaip niekas kitas suvokia gynybos svarbą: jei Lietuvoje įsivyrautų nedemokratinis režimas, ir toliau kastume melioracinius griovius, ir toliau tvarkytume kelius, o štai menininkų, žurnalistų, kultūros žmonių veikla taptų popierine iškarpa, dekoracija, imitacija.
Anot Kristinos Sabaliauskaitės, šiandieniniai valdančiųjų veiksmai įrodo, kad Lietuvos demokratinių pamatų irimas yra sąmoningas visos koalicijos, ne tik NA, veikimas. Man atrodo, kad nesvarbu, tyčia ar netyčia šie veiksmai yra daromi. Aš, kaip jaunasis kūrėjas, per pastaruosius metus turėjau išmokti labai svarbią pamoką: nesvarbu, ką norėjai pasakyti, o tai, ką iš tikrųjų pasakei ir ką patyrė, išsinešė publika. Mūsų regiono geopolitinė situacija diktuoja, kad svarbu nebe tikra ar tariama valdančiųjų intencija, o tai, kokius rezultatus vieni ar kiti jų veiksmai atneša. Tie rezultatai nebeliūdina, o gąsdina.
Visi jaunieji menininkai, apdovanoti premijomis ir ne tik, užaugo nepriklausomoje Lietuvoje. Apie buvusi režimą ir jo melą, butaforiją, žmogaus kaip vertybės pamynimą girdėjime iš tėvų ir senelių pasakojimų. Norime, kad visa tai liktų tik pasakojimais, tik istorija, tik skaudžia praeitimi. Mes be galo vertiname galimybę kurti laisvai visame pasaulyje, ir atrasti visą pasaulį Lietuvoje.
Šalin rankas nuo mūsų laisvės“, – ragina jis.
Poziciją išsakė ir kita laureatė
Kita šios premijos laimėtoja, režisierė Eglė Švedkauskaitė, šiuo metu gyvenanti užsienyje, taip pat paskelbė, kad jos vardu premijos niekas neatsiims.
„Atsiiminėti padėkas ir spausti ranką tiems, kurie apsimeta, kad stovi kartu su kultūros bendruomene, kai iš tikrųjų bando kuo tyliau pralaukti, kol uždus smaugiama LRT, būtų akla ir kurčia. Todėl šiandienos premijos neatsiminės joks mano atstovas.
Piniginę premiją priimu kaip galimybę pasidalinti – ir pasidalinu su esančiais Lietuvoje, Ukrainoje ir Gazoje, su tais, kurie negauna nei premijų, nei tribūnos. Ačiū už galimybę paaukoti“, – rašo ji.
Premiją atsiimti taip pat atsisakė kompozitorius Kristupas Bubnelis: „Aš fiziškai būčiau negalėjęs dalyvauti atsiėmime, bet buvau delegavęs Kompozitorių sąjungos pirmininką ir buvusią Lietuvos kultūros atašė JAV Gražiną Michnevičiūtę atsiimti apdovanojimą, bet šį rytą priėmėme sprendimą kolegialiai ir su kitais kolegomis, kurie buvo nominuoti, kad negalime dalyvauti toje ceremonijoje, dėl to, kad buvo priimtas įstatymo projektas, kuris, mano supratimu, yra politizuotas veiksmas, ypatingai dėl to, kad yra ignoruojama ir visuomenės nuomonė protestuose dėl to, tai tad dalyvavimas būtų tarsi konformistinis veiksmas“.
Jis pabrėžė, kad pačią premiją skyrė ne ministrė ir ne viceministrai, o premijos skyrimo komisija, tad čia kiekvienas turi pasirinkimo teisę, ar dalyvauti toje ceremonijoje ar ne: „Bet pati premija yra paskirta komisijos, ne politinio kažkokio organo, dėl to pačios premijos neatsisakau, ji buvo paskirta prieš kurį laiką“.
Įvertinti 6 laureatai
Iš viso šiemet paskelbti šeši Jaunojo kūrėjo premijos laureatai. Šiuolaikinės muzikos kompozitorius Kristupas Bubnelis įvertintas už inovatyvią ir organišką kūrybą, pasižyminčią nepriklausoma muzikine kalba ir estetiniu turiniu. Teatro režisieriui Naubertui Jasinskui premija skirta už įvairiapusę, dinamišką kūrybinę veiklą, aktualią socialiniu jautrumu ir atidumu žmogaus teisių klausimams. Tarpdisciplininio meno kūrėja Ieva Maslinskaitė įvertinta už konceptualią, tęstinę veiklą, jungiančią fotografiją, instaliaciją, eksperimentines medijas ir mikrobiologiją. Teatro ir kino aktorius Robertas Petraitis premiją pelnė už įtaigią kūrybą, emocinį tikrumą, sceninę drąsą ir gebėjimą kurti ryškius personažus.
Jaunojo kūrėjo premija taip pat skirta šiuolaikinio šokio atlikėjui ir choreografui Dovydui Strimaičiui, kurio darbai atskleidžia talentą, profesinį preciziškumą bei muzikalumo ir choreografijos organišką dermę. Teatro režisierei Eglei Švedkauskaitei premija skirta už ilgalaikę ir konceptualią kūrybą, pasižyminčią jautriu santykiu su istorine atmintimi ir novatorišku sceninės kalbos formavimu.
Metų debiuto premijos laureate šiemet tapo poetė Austėja Jakaitė. Premija jai skirta už jautrią ir savitą kūrybinę raišką, atsiskleidusią debiutinėje eilėraščių knygoje „Mėlynieji malonumai“.