Per pastaruosius du dešimtmečius šeimų poreikiai nekito tiek, kiek keitėsi patys automobiliai. Tačiau, tobulėjant transporto priemonėms, šeimų reikalavimų sąrašas irgi netruko ženkliai pailgėti. Tai lėmė, kad dalis kriterijų šiandien jau tapo savaime suprantamu standartu, kurį ne tik įsivaizduoti, bet ir įgyvendinti 2000-aisiais būtų buvę vargiai įmanoma. Vienu didžiausių kokybinių šuolių tapo automobilių saugumas. O kokie kiti svarbiausi pokyčiai?

Iš kompaktų – į SUV

Jau beveik tris dešimtmečius „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nario pareigas einantis bendrovės „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas sako, kad, žvelgiant supaprastintai, gamintojai tiek anuomet, tiek dabar sprendė ir tebesprendžia iš esmės vieną ir tą patį uždavinį: maksimaliai pigiai sukurti tokį modelį, kurio norėtų kaip įmanoma didesnė potencialių pirkėjų auditorija.

Kadangi ir „gero automobilio“ samprata, ir objektyvios aplinkybės – technologinis progresas, kelių ir gatvių infrastruktūra, parkavimo galimybės, įstatyminės transporto parko reguliavimo priemonės – kinta, skirtingais technikos evoliucijos laikotarpiais dominuoja skirtingi modeliai.

„2000–2010 metais vidutinei statistinei šeimai svajonių automobilis turėjo būti praktiškas, su funkcionaliu kėbulu, ekonomiškas ir nebrangus. Kompaktinės klasės hečbekai ir universalai su dyzeliniais varikliais, kaip antai „Volkswagen Golf“, „Ford Focus“, „Opel Astra“, „Škoda Octavia“ ir panašūs, buvo laikomi tinkamiausiais kasdieniams logistikos uždaviniams spręsti“, – prisimena patyręs specialistas.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2000-aisiais net 36 proc. europiečių šeimų rinkosi kompaktinės arba vidutinės klasės universalius, o tik 6 proc. – SUV tipo modelius. Greta ekonomiškumo, nemenkų bagažinių ir komforto ilgesnėse kelionėse vairuotojai ypač vertino palankias eksploatacijos sąnaudas net ir didesnėms šeimoms, o mechaniką – dėl paprastumo ir patikimumo.

2010-aisiais rinkos tendencijos ėmė keistis. Į gatves vis drąsiau išriedėjo pirmieji tikrai populiarūs SUV modeliai, tokie kaip „Nissan Qashqai“ ar „Kia Sportage“. Šie automobiliai pasižymėjo aukštesne sėdėsena, didesniu universalumu ir turėjo saugių, patikimų modelių įvaizdį.

Anot R. Gabarto, didėjusį tikrąjį šeimyninių automobilių saugumą lėmė ir reguliacinė aplinka. Štai elektroninė stabilumo kontrolės sistema tapo privaloma visiems naujiems automobiliams nuo 2011-ųjų lapkričio.

Rinkos tyrėjai „JATO Dynamics“ skaičiuoja, kad universalai tuomet ir toliau buvo dažnas pasirinkimas, tačiau SUV segmentas jau sudarė 15 proc. Europoje parduodamų naujų automobilių.

Dominavimo era

Šiandien šeimyninių automobilių vėliavą neabejotinai perėmė C-SUV segmentas – tokie modeliai kaip „Kia Sportage“, „Toyota RAV4“, „Honda CR-V“ ar „Volkswagen Tiguan“. 2023 m. C-SUV segmentas Europoje sudarė daugiau nei 40 proc. visų naujų automobilių pardavimo, universalų dalis jau nebesiekė nė dešimtadalio, o pernai bendra SUV dalis pasiekė 54 proc. rinkos.

Ši tendencija neaplenkė ir Lietuvos. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ skaičiavimu, 2025 metų trečiąjį ketvirtį populiariausių naujų automobilių penketuke rikiavosi trys šeimyniniai krosoveriai: „Toyota RAV4“, „Volkswagen Tayron“ ir „Kia Sportage“. Pastarojo modelio populiarumą itin padidina gamintojo sprendimas mūsų šalies rinkai siūlyti plačiausią pavaros gamą: galima rinktis modelį su tradiciniu hibridiniu, įkraunamuoju hibridiniu ar dyzeliniu varikliu.

Kodėl šeimos renkasi būtent šiuos automobilius? Pirmiausia tai lemia niekur nedingęs erdvės ir universalumo poreikis. Hibridinio „Toyota RAV4“ modelio bagažinėje telpa nuo 547 litrų daiktų, „Honda CR-V“ – nuo 579, „Kia Sportage“ – nuo 587 litrų.

Saugumas šeimyniniuose automobiliuose taip pat tapo standartu, o ne prabanga. R. Gabartas pastebi, kad jei 2010-aisiais bazinės komplektacijos automobiliai dažnai teturėdavo 2–4 oro pagalves ir stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), tai naujuose modeliuose nieko nebestebina 6–9 oro pagalvės, aktyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, privaloma tapusi automatinio pagalbos iškvietimo sistema „eCall“, padangų slėgio davikliai, montuojami adaptyvūs žibintai, diegiamos vairuotojo dėmesio stebėjimo technologijos.

Nepriklausoma bandymų organizacija „Euro NCAP“ tokiems modeliams, kaip minėti „Kia Sportage“ ar „Toyota RAV4“, skyrė maksimalų penkių žvaigždučių saugumo įvertinimą.

„Kameros skenuoja svarbiausius kelio ženklus ir rodo juos prietaisų skydelyje, perspėja apie kintančias eismo sąlygas, o iš paskos pernelyg arti judančiam mirktelima stabdžių žibintais. Išskirtinės prabangos atributu nebelaikoma net automobiliams pritaikyta naktinio matymo įranga, padedanti identifikuoti žmonių ir gyvūnų figūras tada, kai to pastebėti plika akimi neįmanoma“, – evoliucijos pavyzdžius žeria pašnekovas.

Technologijos išsprendė trūkumus

Anot eksperto, galima ginčytis, kiek racionalu rinktis krosoverį, tačiau akivaizdu, kad technologinis automobilių progresas sėkmingai užglaisto ir madingų formų kėbulų nulemtus trūkumus – didesnę masę, aukštesnį svorio centrą, prastesnes valdymo savybes ir pan. Vidaus degimo variklių efektyvumas ir degalų sąnaudos dabartinės kartos automobiliuose taip pat akivaizdžiai geresnės.

„Didžiausią įtaką tam turi hibridinės technologijos, kai automobilis startuoja naudodamas elektros energiją ir kreiserinį greitį pasiekia nedegindamas naftos produktų. Be to, elektroniniai vairuotojo asistentai itin efektyviai talkina tiek važiuojant sudėtingomis sąlygomis, tiek minimizuojant žmogiškų klaidų riziką: automatiškai stabdo prieš kliūtis, jei vairuotojas vėluoja reaguoti ar dėl kokių nors priežasčių praranda kontrolę, padeda išlikti savoje eismo juostoje, stebi akląsias zonas ir t. t.“, – vardija R. Gabartas.

Pavyzdžiui, hibridinio, visais ratais varomo „Honda CR-V“ vidutinės degalų sąnaudos siekia nuo 6,6 litro benzino, o analogiškos pavaros šiemet atnaujintas „Kia Sportage“ pasitenkina ir nuo 6,1 litro siekiančiomis sąnaudomis. Pasirinkus šių automobilių versijas su viena varančiąja ašimi, apetitas degalams dar labiau mažėja – iki atitinkamai 5,9 ir 5,5 litro.