Diskusijos apie tai, ar dirbtinis intelektas (DI) atims žmonėms darbą, dažniausiai sukasi apie automatizaciją ir efektyvumą. Viešojoje erdvėje DI neretai piešiamas kaip jėga, kuri pakeis tam tikras profesijas ir sumažins darbo vietų skaičių. Tokia nuostata tapo beveik standartine baime.
Vis dėlto nauji tyrimai rodo kitą pusę. Dirbtinis intelektas gali būti ne tik įrankis užduotims spartinti, bet ir partneris, kuris padeda žmonėms mąstyti kūrybiškiau. Tai reiškia, kad technologija gali ne užgožti, o sustiprinti žmogaus indėlį.
Būtent tokį netikėtą poveikį atskleidė didelis eksperimentas, atliktas „Swansea“ universitete. Tyrėjai siekė suprasti, kaip žmonės kuria tuomet, kai šalia jų veikia idėjas siūlantis algoritmas. Rezultatai privertė peržiūrėti įprastą požiūrį į žmogaus ir DI santykį.
„Swansea“ universiteto tyrimo esmė
Eksperimente dalyvavo daugiau kaip aštuoni šimtai žmonių, kurie kūrė virtualių automobilių dizainus. Jie dirbo su sistema, generuojančia ištisas skirtingų variantų galerijas, kuriose buvo ir išbaigtų, ir tyčia keistų, net rizikingų pasiūlymų. Tokia įvairovė tapo pagrindiniu kūrybiškumą žadinančiu veiksniu.
Tyrėjai pastebėjo, kad dalyviai, matydami DI siūlomus variantus, prie užduoties praleisdavo daugiau laiko, kūrė geresnius sprendimus ir jautė didesnį įsitraukimą. Algoritmas veikė ne kaip greitinimo mygtukas, o kaip dialogo partneris, kviečiantis ieškoti drąsesnių krypčių. Ypač svarbu buvo tai, kad net „blogi“ ar nebaigti pavyzdžiai skatino eksperimentuoti.
Kodėl svarbi idėjų įvairovė?
Naudota sistema skyrėsi nuo daugelio įprastų projektavimo įrankių tuo, kad ji nesiekė pateikti vien tik optimalių sprendimų. Ji pasitelkė metodą, leidžiantį sukurti labai plačią dizainų įvairovę, tarsi žemėlapį, kuriame vienodai vertinami skirtingi keliai. Žmogui tai suteikė daugiau erdvės atradimams.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad būtent platus pasiūlymų spektras labiausiai padėjo dalyviams išeiti iš pradinių nuostatų. Kai žmogus pamato netikėtą ar net „neteisingą“ variantą, jis lengviau peržengia pirmą idėją ir pradeda tyrinėti platesnę kūrybinę erdvę. Taip DI tampa katalizatoriumi, o ne tik konsultantu.
Kaip vertinti žmogaus ir DI kūrybą?
Svarbi tyrimo išvada susijusi su tuo, kaip šiandien vertinami DI pagrįsti projektavimo įrankiai. Dažnai matuojama, kiek kartų žmogus paspaudė mygtuką ar kiek DI pasiūlymų tiesiog nukopijavo, tačiau tai neparodo tikrojo poveikio mąstymui. Tokie rodikliai per siauri, kad atskleistų kūrybinį procesą.
Tyrėjai siūlo daugiau dėmesio skirti tam, kaip DI keičia vartotojo idėjų paiešką ir sprendimų drąsą. Kuo labiau dirbtinis intelektas bus naudojamas architektūroje, muzikoje ar žaidimų kūrime, tuo svarbiau suprasti bendradarbiavimo dinamiką. Šis tyrimas rodo, kad ateityje DI gali tapti kūrybos partneriu, o ne tik darbo konkurentu.