„Netrukus prasidės ir sausumoje“, – sakė jis Baltuosiuose rūmuose, tačiau neįvardijo nei Venesuelos, nei kitų šalių. D. Trumpas detaliau nekalbėjo ir apie galimų JAV operacijų pobūdį. Prieš tai jis savo pasisakyme netiesiogiai komentavo jau kelias savaites besitęsiančias mirtinas JAV atakas prieš spėjamų narkotikų kontrabandininkų laivelius Karibų jūroje.
Neseniai interviu žinių portalui „Politico“, paklaustas apie amerikiečių sausumos operaciją Venesueloje, D. Trumas teigė nenorįs to nei patvirtinti, ne atmesti. Prieš kurį laiką jis viešai pareiškė pritaręs slaptoms Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) operacijoms Venesueloje.
JAV pakrančių apsauga ir kiti daliniai trečiadienį prie Venesuelos krantų perėmė tanklaivį – tai Karakasas pasmerkė kaip „tarptautinio piratavimo atvejį“. Baltieji rūmai argumentavo, kad šis tanklaivis, būdamas šešėlinio laivyno dalis, juodojoje rinkoje įgytą naftą gabeno Revoliucinei gvardijai Irane. Laivas yra sankcijų sąraše, o Generalinė prokuratūra paprašė konfiskuoti laivą, sakė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
Iš pareiškimo nebuvo aišku, kodėl Venesuela turėtų tiekti naftą Revoliucinei gvardijai. Iranas pats išgauna naftą ir turi daug savo naftos rezervų.
D. Trumpas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar tanklaivis konfiskuotas dėl narkotikų ar naftos, sakė: „Kalbame eina apie daug dalykų“. Jis vėl apkaltino Venesuelą, kad ši leido išvykti į JAV „milijonams“ žmonių iš kalėjimų, taip pat priklausančių gaujoms, narkotikų prekiautojų aplinkai ir iš psichiatrijos įstaigų.
K. Leavitt neatmetė, kad bus daugiau operacijų prieš tanklaivius.
Venesuela turi milžiniškų naftos atsargų, yra labai priklausoma nuo eksporto pajamų ir savo naftą pirmiausiai tiekia JAV priešininkei Kinija. Autoritariškai Venesuelą valdantis prezidentas Nicolas Maduras kaltina JAV, kad šios yra nusitaikiusios į šalies naftą ir siekia pakeisti valdžią Karakase.