2024 m. rugsėjį D. Dargis ir dvi savaites praleido areštinėje, po to jis paleistas už 20 tūkst. eurų užstatą.
Kaltę neigia
Į posėdį atvykęs D. Dargis sakė, kad kaltės nepripažįstanta.
„Aš nieko nepripažįstu, nes aš nieko neteisėto nepadariau. Aš tiesiog vykdžiau savo žurnalistinę veiklą, aš bendravau su žmonėmis, kurie buvo informatoriai. Tuo metu, prokuratūra ir galbūt STT nelabai suvokia, kas ten kaip buvo daroma. Bet apie tai vėliau plačiau pakalbėsim. Labai džiaugiuosi, kad prasideda byla, nes užkniso tuos metus gyventi nesąmonėje“, – prieš posėdį žurnalistams sakė D. Dargis.
Jis patikino, kad pagaliau paaiškėjo, kas yra „visų šių žaidimų organizatoriai ir rengėjai, režisieriai“, tačiau jų neįvardijo.
„Negaliu pasakyti kol kas, palaikykim, intrigą, tai labai dideli, aukšti žmonės, kurie žaidžia savo žaidimus ir kurie norėjo, kad būčiau įterptas į šią istoriją“, – sakė D. Dargis.
Po posėdžio rašytojo advokatas Aidas Mažeika sakė, kad jo klientas tikrai nepadarė jokių jam inkriminuojamų nusikaltimų.
„Šita byla kilo iš to, kad prokurorai, nebūdami žurnalistais, nelabai suvokia žurnalisto profesijos esmę. Žurnalistas turi dalyvauti, provokuoti, palaikyti poveikį, kartais pablefuoti tam, kad gautų tam tikrą informaciją. Kriminalinių naujienų pobūdžio žurnalistas turi kalbėti atitinkamai. Žurnalistinė Dargio veikla painiojama su dalyvavimu nusikaltimuose. Mano galva, tai yra nesuvokimas ir tikiuosi, kad tai sugebėsime paaiškinti bent jau teismui“, – po posėdžio kalbėjo D. Dargio advokatas Aidas Mažeika.
Planas gimė Vingio parke
Kaip paskelbė prokuroras, 2024 metų rugpjūčio 8 dieną D. Dargis Vingio parke susitikęs su A. Jušinskiu ir O. Jūronu pasiūlė planą užsidirbti, pasinaudoti kompromituojančia informacija ir pareikalauti 200 tūkst. eurų kyšio iš T. Kaspučio.
„Kaltinamieji pasiskirtė vaidmenimis, pateikta informacija apie galimą T. Kaspučio neteisėtą veikimą mokėjimo įstaigose“, – skelbė prokuroras.
Pasak prokuroro, D. Dargis koordinavo O. Jūrono veiksmus, o A. Jušinskis, turėdamas teisinio darbo patirties, nurodė, kaip ir kokią informaciją teikti T. Kaspučiui.
Ovidijus Jūronas dirbo T. Kaspučio asmens sargybiniu, saugojo ne tik verslininką, bet ir jo šeimą. Kauniečiui apsaugos prireikė po to, kai jį pagrobė Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai, „Džerkinių“ gaujos nariai ir kankindami bei grasindami nužudyti jį ir vaikus reikalavo solidžios išpirkos kriptovaliuta.
Pasinaudojęs gauta informacija O. Jūronas T. Kasputį prigąsdino, esą jo atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, pagal pirminius įtarimus jam gresia bent penkeri metai nelaisvės ir viso turto konfiskavimas. Jam rodyti sufalsifikuoti ikiteisminio tyrimo „dokumentai“, tuo pačiu aiškinta, kad sumokėjus 200 tūkst. eurų kyšį visos problemos išsispręs: žadėta pasinaudoti tariama įtaka ir paveikti pareigūnus.
Panašu, kad mokėti pinigus spaudę verslininką įtariamieji persistengė. T. Kasputis ne juokais išsigando ir kreipėsi į STT, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Verslininkui leista duoti dalį reikalauto kyšio 50 tūkst. eurų žymėtomis kupiūromis, kurios rastos sulaikius įtariamuosius.
T. Kasputis minėjo, kad apie kitus du kaltinamuosius byloje: D. Dargį ir A. Jušinskį sužinojęs tik ikiteisminio tyrimo metu, iki tol manęs, kad jį galimai reketuoja ir kyšio reikalauja jo asmens sargybinis O. Jūronas.
2024 m. rugsėjo 3 d., stebint STT pareigūnams, T. Kasputis prie savo namų Kaune perdavė pirmąjį kyšį – 15 tūkst. eurų. Su pinigais O. Jūronas nuvažiavo iki sostinės pas D. Dargį ir perdavė jam dalį kyšio – 1400 eurų.
„Toliau D. Dargis ir O. Jūronas susitiko su A. Jušinskiui, kuris toliau teikė gautą kompromituojančią informaciją, aptarė tolimesnį bendrą veikimą“, – skelbė prokuroras.
A. Jušinskiui tąkart perduota mažiausiai 3 tūkst. eurų.
Kitas kyšis kaltinamiesiems perduotas rugsėjo 17 d., tąkart T. Kasputis savo apsauginiu davė 35 tūkst. eurų. Visa trijulė tuomet nuvyko į „Olybet“ sporto baro terasą Konstitucijos prospekte, ten aptarė tolesnius veiksmus.
Po to stovėjimo aikštelėje jie pasidalino pinigais, O. Jūronas D. Dargiui davė 1000 eurų, o A. Jušinskiui – 12 500 tūkst. eurų.
D. Dargis kaltės nepripažino nei dėl prekybos poveikiu, nei kanapių suktinės, bet parodymus pažadėjo duoti po visų liudytojų apklausos.
„Šita byla žiniasklaidoje statoma ant manęs, aš turiu išgirsti visus parodymus, visus liudijimus“, – sakė D. Dargis.
A. Jušinskis kaltę pripažino pilnai tiek dėl organizuotos grupės, tiek ir dėl prekybos poveikiu, jis sutiko iš karto duoti parodymus.
O. Jūronas kaltę pripažino iš dalies, jis irgi parodymus duos po visų liudytojų apklausos.
Reikalauja įspūdingos sumos
Į bylos nagrinėjimą penktadienį susirinko visi kaltinamieji, taip pat ir nukentėjusysis Tadas Kasputis. Jis iš kaltinamųjų prašo jam priteisti jam 250 tūkst. eurų turtinę žalą ir 250 tūkst. eurų neturtinę žalą.
„Ar žinote, kad turėsite pagrįsti patirtą turtinę žalą?“ – tokiu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nusistebėjo teisėjas Valerijus Laušas.
„Žinau“, – atsakė T. Kasputis.
„Jei yra nurodoma turtinė žala, ją turėsite įrodyti. Turėkite tai omenyje“, – sakė teisėjas.
„Bankera“ prašė atlyginti žalą
Bylos nagrinėjimas prasidėjo nuo „Bankeros“ prašymo, kurios atstovas Robertas Balika prašė ją civiline ieškove. Pasak jo, spaudoje rašyta, kad kaltinamieji ruošėsi reketuoti ir „Bankerą“, o tai pakenkė įmonės reputacijai. Savo reputaciją įmonė įvertino 1000 eurų suma. Be to, ji patyrė turtinę žalą, nes turėjo kreiptis į advokatą dėl gautų reikalavimų ir grasinimų.
„Buvo bendras sumanymas reikalauti sumų ne tik iš nukentėjusio asmens, bet ir iš įmonės“, – aiškino „Bankeros“ atstovas.
„Delfi“ anksčiau rašė, kad kaltinamie byloje tarėsi reikalauti iš „Bankeros“ savininkų 20 mln. eurų.
Prokuroras Darius Šneideris atsakė, kad nėra pagrindo pripažinti „Bankera“ civiline ieškove. Pasak jo, įmonė dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų nepatyrė jokios žalos.
„Kaltinamiesiems nėra inkriminuojami jokie konkretūs veiksmai, susiję su įmone „Bankera“. Nors pokalbiuose užfiksuota, kad kaltinamieji kalbėjo apie kitą etapą, apie tam tikros įmonės akcininkų atžvilgiu galimus veiksmus, bet vertinant juos teisiškai, šie veiksmai neperėjo iki rengimosi padaryti nusikalstamą veiką“, – sakė prokuroras.
Tokią prokuroro poziciją palaikė ir kaltinamųjų advokatai ir teisėjas Valerijus Laušas, atmetęs prašymą ir konstatavęs, kad šioje byloje „Bankera“ nepatyrė žalos.