1 nuotr.
Rusijos centrinis bankas padavė į teismą Belgijos depozitoriumą „Euroclear“. EPA-Eltos nuotr.
Išplatintame pareiškime centrinis bankas nurodė, kad „tiesioginis ar netiesioginis“ jo turto naudojimas būtų „neteisėtas ir prieštarautų tarptautinei teisei“, įskaitant turto suverenaus imuniteto principą, praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“.
Rusijos bankas taip pat įsipareigojo „besąlygiškai užginčyti“ visus veiksmus, kurių būtų imtasi norint jo aktyvus panaudoti be leidimo, „visose kompetentingose institucijose“ ir siekti, kad Jungtinių Tautų valstybėse narėse būtų vykdomi atitinkami teismo sprendimai.
Netrukus Rusijos centrinis bankas išplatino kitą pranešimą spaudai, kuriame pareiškė Maskvos arbitražo teisme pateikęs ieškinį Belgijos depozitoriumui „Euroclear“, kurį apkaltino „neteisėtais veiksmais“.
Šiame depozitoriume laikoma didžioji dalis įšaldytų Rusijos aktyvų.
Ieškinyje Rusijos bankas reikalauja kompensacijos už patirtus nuostolius.
„Dėl „Euroclear“ depozitoriumo veiksmų Rusijos bankui buvo padaryta žala, kadangi jis negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis ir vertybiniais popieriais“, – teigiama pranešime.
Vakarų šalys įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio vertė siekia apie 260 mlrd. eurų, 2022 m. Didžioji dalis šių lėšų – maždaug 190 mlrd. eurų – laikoma Belgijos depozitoriumo „Euroclear“ sąskaitose.
„Euroclear“ iš įšaldyto Rusijos turto gauna pajamų, bet 2024 m. šios įplaukos buvo skirtos Ukrainai finansuoti.
Per pastaruosius trejus metus Europos lyderiai ne kartą diskutavo apie galimybę konfiskuoti įšaldytas Rusijos lėšas.
Europos Komisija šiemet pateikė pasiūlymą dėl „reparacijų paskolos“ Ukrainai, kuri būtų garantuojama Rusijos turtu.
Pagal šį planą Ukraina gautų 140 mlrd. eurų paskolą, kurią turėtų grąžinti po karo ir tik tada, kai Maskva kompensuos Kijevui invazijos padarytą žalą.
Kaip rašė ELTA, ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) valstybės narės panaikino svarbią kliūtį panaudoti Rusijos valstybės aktyvus suteikiant didžiulę paskolą Ukrainai, susitarusios dėl būdo, kaip laikyti lėšas įšaldytas tiek, kiek reikės, nereikalaujant kas pusmetį atnaujinti sankcijas, pranešė ES pirmininkaujanti Danija.
Pagal ketvirtadienį didžiosios daugumos 27 ES valstybių ambasadorių sutartą pasiūlymą, įšaldymas galiotų „iki Rusijos agresijos pabaigos“.
Šiuo metu ES laikomi Rusijos aktyvai yra įšaldyti pagal sankcijų mechanizmą, kurį reikia atnaujinti kas pusmetį, todėl jų negalima panaudoti ilgalaikėms paskoloms Ukrainai finansuoti.
Teisiniame dokumente, kuriuo remiantis buvo priimtas ketvirtadienio sprendimas, sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje kelia didelių ekonominių iššūkių, todėl, siekiant apriboti žalą ES ekonomikai, būtina skubiai užkirsti kelią lėšų perdavimui Rusijai.
Būtent ekonominių sunkumų išlyga pagal ES teisę leidžia priimti atitinkamas priemones kvalifikuota balsų dauguma – pritarus bent 15-ai iš 27 ES valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų.
Tai reiškia, kad tokios šalys kaip Vengrija negalės vetuoti būsimų ES sprendimų dėl sankcijų, pratęsiančių dabartinį Rusijos turto bloke įšaldymą.
Reglamentas turėtų būti patvirtintas prieš kitą savaitę Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Vėliausiai iki to laiko plano rėmėjai, įskaitant Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, tikisi įtikinti ir Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį paremti siūlomą paskolų schemą.
Nesutikus Belgijai, kurioje didžiąją dalį Rusijos lėšų laiko „Euroclear“, schemos įgyvendinimas laikomas itin sudėtingu.
Belgijos vyriausybė iki šiol blokavo planą dėl jai veikiausiai iškilsiančių teisinių ir finansinių rizikų.
Įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo klausimas ES tampa vis aktualesnis, nes, kaip rodo trečiadienį paskelbti Kylio instituto duomenys, karinė pagalba Ukrainai 2025 m. antroje pusėje smarkiai sumažėjo, Europai nesugebant kompensuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sustabdytos karinės paramos.