Apie tai, kaip veikia ši sistema, kokie pokyčiai laukia gyventojų ir ar verta pasinaudoti galimybe išsiimti bent dalį lėšų, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo „Swedbank“ investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis.
Kodėl apskritai buvo sukurta antroji pensijų pakopa?
T. Gudaičio teigimu, ši sistema buvo sukurta kaip paprastas ir saugus būdas žmonėms patiems prisidėti prie būsimos pensijos:
„Antra pensijų pakopa – tai būdas susikaupti papildomai pensijai. Kiekvienas iš mūsų gali dalyvauti, skirdamas 3 proc. savo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą, ir šią veiklą skatina valstybė, prisidėdama pusantro procento nuo šalies vidutinio atlyginimo.“
Anot specialisto, sistema efektyviausiai veikia tada, kai yra tęsiama ilgą laiką – reguliariai investuojami pinigai gali augti dešimtmečius.
Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja praktiškai visi dirbantieji – net 1,4 mln. žmonių. Tačiau, pasak eksperto, ne visi jų kas mėnesį moka papildomas įmokas.
T. Gudaitis aiškina: „Žmonių, mokančių įmokas, yra šiek tiek daugiau negu pusė, o mokėjimus susistabdžiusių yra apie 40 procentų.“
Tie, kurie mokėjimą sustabdė, vis tiek turi investuojamą turtą, tačiau jų sukaupta suma bus gerokai mažesnė.
Kokie pokyčiai laukia nuo 2026 metų?
Artėjančių metų pradžioje įsigaliosianti reforma pasiūlys daugiau lankstumo ir galimybių, tačiau kartu reikalaus atsakingo įvertinimo iš kiekvieno kaupiančiojo.
Gyventojai galės kartą per gyvenimą išsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, bet ne daugiau, nei yra jų sumokėtos įmokos.
T. Gudaitis pabrėžia: „Turint daugiau laisvės, reikia tikrai atsakingai įsivertinti, kokiais sprendimais pasinaudoti.“
Tiesa, yra ir išimčių, kai bus galima išsiimti visas sukauptas lėšas: tokia galimybė galios rimtos negalios ar paliatyviosios slaugos atveju. Tai reiškia, kad jeigu žmogus ar jo artimasis patenka į įstatyme numatytas sunkių ligų ir negalios kategorijas, galima bus atsiimti visą sukauptą sumą.
Dviejų metų langas pasitraukti iš sistemos
Pasak eksperto, nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos žmonės galės visiškai nutraukti kaupimą ir išsiimti savo sukauptus pinigus (atėmus Sodros dalį).
T. Gudaitis ragina nepulti daryti staigių sprendimų vos tik reformai įsigaliojus: „Tikrai nėra ko skubėti. Juk kalbame apie dideles santaupas ir sprendimą, kiek turėsite pajamų sulaukęs senatvės.“
Vienas dažniausių klausimų, kalbant apie reformą: „Kiek iš tikrųjų gausiu pinigų, išsiėmęs sukauptas lėšas?“. Pasak T. Gudaičio, yra labai svarbu suprasti, kad išsiimant pinigų sumą, nuo jos bus išskaičiuota „Sodros“ įmokų dalis ir valstybės paskata.
Jis aiškina: „Tikrai nebus išmokėta visa suma, kurią dabar matote atsidaręs savo „Sodros“ paskyrą. Vidutiniškai 30 procentų gali būti nuo jos išskaičiuota.“
Jis ragina pirmiausia prisijungti prie savo paskyros ir pasitikrinti, kiek ten pervesta įmokų.
Kodėl nereikėtų skubėti?
Radijo laidos klausytoją Mantą domino, kurią dieną bus parduodami investiciniai vienetai, jei prašymas pateikiamas sausio pradžioje. Atsakymas į šį klausimą svarbus visiems, planuojantiems atsiimti pinigus.
„Na, pirmiausia svarbu prisiminti, kad sausio 1-oji yra šventinė diena, taigi prašymus bus galima teikti tik nuo sausio 2-osios dienos. Prašymai bus renkami visą ketvirtį, tai yra nuo sausio 2-osios iki kovo 31-osios, ir tada per 10 dienų, pasibaigus ketvirčiui, jie visi bus įvykdyti.
Visų klientų turtas bus realizuojamas vienu metu – ketvirčio pabaigoje galiojančiomis rinkos kainomis“, – atsako T. Gudaitis.
Kitaip tariant, nėra jokios prasmės skubėti teikti prašymą pirmąją dieną – tai nepakeis išmokėjimo datos ar pinigų sumos, kurią gausite.
Prieš apsisprendžiant trauktis iš pensijų kaupimo, ekspertas rekomenduoja įsivertinti tikslus ir savo finansinę situaciją:
„Pirmiausia reikia suprasti, kodėl kaupiame. Mes kaupiame savo pensijai – papildomoms pajamoms senatvėje. Todėl bet kurioje situacijoje pirmiausia reikėtų įvertinti, ką daryti su pinigais, nenutolstant nuo šio tikslo.
Na, o geresnio, paprastesnio ir aiškesnio būdo kaupti pensijai, nei antroji pakopa, nėra.“
Jei žmogus galvoja investuoti savarankiškai, jis gali tai daryti, tačiau turi suprasti riziką ir papildomas išlaidas.
T. Gudaitis taip pat primena Estijos pavyzdį: „Dauguma tų, kurie Estijoje išsiėmė lėšas, tuos pinigus paprasčiausiai išleido.“
Kai kurie reiškia nepasitikėjimą anuitetais
Į laidą paskambinęs klausytojas Antanas pirmiausia turėjo klausimų apie anuitetus (red. past. skolos grąžinimo būdas, kai pastovūs sumos mokėjimai atliekami reguliariais intervalais, pvz., kas mėnesį, metus).
Jis pabrėžė, kad pati antros pakopos sistema jam atrodo logiška ir naudinga, tačiau didžiausias nusivylimas kyla tada, kai ateina metas išmokoms.
„Aš galvoju, kad tai yra tikrai gera sistema ir mums visiems, gyventojams, rūpi mūsų ateitis, mūsų pensija, ir neteisūs, aš manau, tie žmonės, kurie sako, kad mes, jeigu pasiimsim, pirksim tik televizorius.
Bet žinot, kokia bėda? Aš jums patikėjau savo pinigus, jūs labai gerai juos prasukot, uždirbot, ir jūs su manim nebeturit reikalų. Kai tik aš išeinu į pensiją, juos pasiima „Sodra“ ir man pakiša anuitetą“, – kalbėjo vyras.
Vis dėlto, ekspertas su šia nuomone nesutinka. Jis detaliau paaiškina, kas yra ir kaip veikia minėtieji anuitetai:
„Yra trys anuiteto rūšys, dvi iš jų – paveldimos. Anuitetas garantuoja žmogui išmokas iki jo mirties.“
Jis taip pat paaiškina, kad žmonės dažnai lygina 40 metų mokėtą „Sodros“ pensiją su vos keliolika metų kaupta papildoma pensija – todėl skirtumas tarp jų yra natūralus. Ilgainiui, kaupiant nuosekliai, antros pakopos išmokos turėtų tik didėti:
„Tie, kurie toliau kaups ir nesiblaškys, ir turės sukaupę didesnes sumas – jų išmokos bus tikrai ženkliai reikšmingesnės.“
O ar tikrai bankai daug uždirba iš antros pakopos? T. Gudaitis teigia, kad tai – dar vienas mitas:
„Taikome vienintelį mokestį – turto valdymo mokestį, sudarantį pusę procento per metus. Tai, ką žmogus mato savo paskyroje, ir yra jo pinigai.“
Jo teigimu, per 20 metų fondų grąža buvo „pakankamai reikšminga“, o bankai vis dėlto nėra didžiausi šios sistemos laimėtojai.
Taigi, ką daryti atėjus sausio 2-ajai?
„Tas žmogus, kuris kaupia, jam iš esmės nieko daryti nereikia. Jis skiria papildomai savo pensijai 3 proc. nuo savo atlyginimo, gauna 1,5 proc. paskatą nuo šalies vidutinio atlyginimo, ir tiesiog toliau kaupia ir siekia savo tikslo – turėti daugiau pajamų sulaukęs pensijos“, – aiškina T. Gudaitis.
Anot jo, tai yra stabilus ir paprastas kelias, leidžiantis ilgainiui sukaupti didesnę sumą savo ateičiai.
Kita galimybė, kurią galės pasirinkti žmonės – laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Tai tinka tiems, kurie dėl gyvenimo aplinkybių negali skirti dalies atlyginimo kaupimui, tačiau nenori visiškai nutraukti dalyvavimo sistemoje.
T. Gudaitis teigė: „Galite susistabdyti įmokų mokėjimą. Tokiu atveju jūsų pinigai dirba – kapitalas investuojamas, tik nauji pinigai neateina. Tada sukaupsite mažiau, bet jums irgi nieko papildomai nereikės daryti.“
Svarbiausia, anot eksperto, neskubėti ir įvertinti, ar trumpalaikis sprendimas neatims galimybės turėti didesnes pajamas senatvėje.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia: