Į susitikimą su „Delfi“ Valmieroje įsikūrusios gamyklos „Patria Latvia“ ir „Defence Partnership Latvia“ generalinis direktorius Ugis Romanovas atvyksta pasipuošęs kaklaraiščiu su lietuviškuoju Vyčiu.
Jį U. Romanovas dovanų gavo iš „Investuok Lietuvoje“. Kartu latvis prideda daugybę pagyrų „Investuok Lietuvoje“.
„Tai geriausia valstybinė organizacija, su kuria man yra tekę dirbti. Kaip jie dirba, kaip elgiasi su potencialiais investuotojais, kaip bendrauja. Tai puiki organizacija“, – komplimentais susitikimą pradėjo latvis.
Suomijos gynybos įmonė „Patria“ Latvijoje gamina šarvuotus transporterius „Patria 6×6“. Nuo kitų metų Valmieroje esančioje gamykloje planuojama pradėti surinkti ir pėstininkų kovos mašinas ASCOD.
Gamykla Latvijoje – tik vienas iš taškų, kur „Patria“ yra įkėlusi koją. Įmonė jau turi biurus Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Japonijoje. 2024 m. „Patria“ pardavimai siekė 825,7 mln. eurų, o įmonėse iš viso dirbo daugiau kaip 3,6 tūkst. darbuotojų.
Vietos įmonės tapo pasaulinės tiekimo grandinės dalimi
Latvijoje įkurtos įmonės „Defence Partnership Latvia“ 70 proc. priklauso suomių „Patria“ bendrovei. Likę 30 proc. – Latvijos „Unitruck“ kompanijai.
Šarvuotus transporterius Latvijoje gaminanti įmonė, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 80 žmonių, yra priskirta prie strategiškai šalies saugumui svarbių įmonių.
Idėja, kad Latvijai reikalingos kariams transportuoti skirtos platformos, kilo prieš penkerius metus. Iš pradžių buvo mąstyta apie 4×4 transporterių pirkimą, tačiau vėliau kartu su Suomija ir Estija nuspręsta įsigyti 6×6 šarvuočius.
Pirmąjį užsakymą Latvija pasirašė 2021 m. rugpjūtį, o tų pačių metų lapkričio 18 d. minint Latvijos nepriklausomybės dieną, šaliai buvo pristatyti keturi pirmieji šarvuoti transporteriai. Tiesa, dar surinkti Suomijoje, Latvijoje gamyba pradėta vėliau.
Kad „Patria“ mažintų rizikas šarvuočių gamybą įmonė sutelkusi ne vienoje šalyje. Šiuo metu suomių gamybos technologijos jau perkeltos ir į Vokietiją ir Daniją.
„O šį rugsėjį prisijungė ir Jungtinė Karalystė su Norvergija. Kitos šalys taip pat gali prisijungti prie programos. Tą siūlome ir Lietuvai, – kalbėjo U. Romanovas – Kuriame bendrą platformą, o tai reiškia, kad transporto priemonės pagrindas yra vienodas kiekvienam, bet kiekviena šalis gali pasirinkti ir išsirinkti, kokius ypatumus turėtų turėti transporto priemonė“.
Pasak jo, bendroje pirkimų programoje dalyvaujančios šalys dalijasi tarpusavyje informacija, kokie sprendimai pasiteisina, kokie ne. Taip pat bendra programa leidžia derintis tiekimo grafikus.
„Pavyzdžiui, viena šalis sako, kad mums reikia 10 transporto priemonių konkrečiai misijai kitai savaitei, tuomet kita šalis gali susimažinti ir atidėti savo užsakymus vėlesniam laikui“, – tęsė įmonės Latvijoje vadovas, pridėdamas, kad kartu vyksta ir moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriems skirtais kaštais taip pat pasidalina valstybės.
Lokalizuojant šarvuotų transporto priemonių gamybą įtraukiamos ir vietos įmonės. Kaip pasakojo U. Romanovas, Latvijoje gaminamų šarvuočių „Patria“ klasterio branduolį sudaro šešios vietos įmonės, kurios įtrauktos į svarbių komponentų ir dalių gamybą.
Pavyzdžiui, latvių „EMJ Metals“ gamina šarvuotus korpusus ir jie naudojami ne tik šarvuočių gamyboje Latvijoje, bet ir kitų šalių užsakymams.
„Taip maža ar vidutinė įmonė tampate „Patria“ pasaulinės tiekimo grandinės dalimi“, – pasakojo įmonės vadovas.
Įmontuota ir lietuviška įranga
„Delfi“ apsilankė ir pačioje Valmieroje esančios gamyklos patalpose. Tiesa, viduje filmuoti ir fotografuoti dėl saugumui reikšmingo objekto griežtai draudžiama.
Pakankamai nedidelėse patalpose galima išvysti ir lietuviškos įrangos, kuria latviai itin didžiuojasi. Tai „Strėlė Industrial“ gervės, naudojamos surenkant „Patria“ šarvuočius.
Gamykloje komandos dirba pagal „Lean“ metodologiją, leidžiančią efektyviai organizuoti ir optimizuoti darbą.
Gamykloje taip pat įrengta savitarnos parduotuvė įvairiems įrankiams ir smulkioms medžiagoms, kurių gali netikėtai prireikti gamybos proceso metu. Įmonės atstovai skaičiuoja, kad tokia parduotuvė leidžia sutaupyti po 4 darbo valandas per savaitę.
„Patria 6×6“ šarvuoti transporteriai surenkami ne linija, o kiekviena komanda atskirai surinkinėja po vieną šarvuotį. Taip tikima, prisidedama prie geresnės kokybės, nes komanda už savo šarvuotį atsakinga nuo pradžių iki surinkimo pabaigos.
Kaip jau minėta, šarvuočiams naudojami traktoriaus varikliai. Daug dėmesio skiriama, kad jam kažkas nutikus būtų galima greitai jį pakeisti. Skaičiuojama, kad lauke variklį būtų galima pakeisti itin greitai.
Suomijos gynybos pramonės įmonės „Patria“ 50,1 proc. priklauso Suomijos valstybei, 49,9 proc. Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace AS“.