„Šią savaitę Vilniaus oro uosto darbas dėl hibridinės atakos sutrikdytas nebuvo. Tačiau tęsiasi darbas su mūsų partneriais, aviakompanijomis. Tiek mokantis buvusių įvykių pamokas, tiek prisitaikant prie naujos situacijos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S.Bartkus.
Jis užsiminė ir apie penktadienį pasirodžiusią žinią, kad nuo gruodžio 17 d. iki kovo pabaigos kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ perkelia dviejų krypčių užsakomuosius skrydžius tarp Vilniaus ir Egipto į Kauno oro uostą.
Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį yra suplanuota 90 tokių skrydžių. Kitaip tariant – po skrydį per dieną.
„Žiūrim į šitą kelionių organizatoriaus apsisprendimą pozityviai. Mūsų keleiviai dabar turės pasirinkimą į Egipto kurortus keliauti iš visų 3 oro uostų – iš Vilniaus, Kauno ir Palangos“, – pridūrė S.Bartkus.
Jo teigimu, jokia kita aviakompanija šiai dienai neplanuoja kelti skrydžių į Kauno oro uostą ar keisti skrydžių tvarkaraštį.
„Nuolat kalbame su visomis aviakompanijomis ir visos jos indikuoja, kad toliau nori tęsti skrydžius į Vilniaus oro uostą.
Maža to, kaip tik šiomis dienomis kelios aviakompanijos startuoja su naujais skrydžiais. Žinoma, jie buvo suplanuoti dar gerokai anksčiau, bet šitie ženklai rodo, kad aviakompanijos toliau tiki Lietuvos oro uostais, toliau tiki rinka ir tęsia savo plėtros planus, kuriuos buvo pradėję“, – džiaugėsi S.Bartkus.
LTOU generalinis direktorius patikslino, kad ketvirtadienį vakare įvyko pirmas avialinijų „Flydubai“ skrydis iš Vilniaus į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai). O oro linijos „WizzAir“ išplėtė orlaivių bazę Vilniuje – penktadienį startuoja skrydžiai į Taliną (Estija), Turku (Suomija) ir Nicą (Prancūzija).
„Artimiausiomis savaitėmis suplanuoti dar keli jų skrydžių atidarymai. Lygiai taip pat jie planuoja dažninti skrydžius. Pavyzdžiui, į Kutaisį (Sakartvelas), Barseloną (Ispanija), Dortmundą (Vokietija) ir kai kuriom kitom kryptim“, – sakė jis.
Vykdantiems kontrabandą – jokių išimčių
Tuo metu Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigė, kad tarnybos tęsia proaktyvius veiksmus dirbant pietrytinėje Lietuvos pasienio dalyje. Siekiama nustayti balionų skridimo ir nusileidimo vietas, taip pat asmenis, vykstančius pasiimti balionų.
„Per praeitą savaitę pareigūnai patikrino virš 3,7 tūkst. transporto priemonių, beveik 5 tūkst. asmenų, nustatė 44 įvairaus pobūdžio pažeidimus, taip pat buvo aptiktas 21 meteorologinis balionas su daugiau nei 42 tūkst. cigarečių (aut. past. – pakelių)“, – sakė A.Paulauskas.
Taip pat suimti 4 asmenys, vykę pasiimti ar pasiėmę kontrabandines cigaretes.
Generalinis komisaras taip pat atkreipė dėmesį į Seimo priimtus baudžiamojo kodekso pakeitimus.
„Sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą, vykdomą pavojingu būdu, kas ir apima balionais vykdomą kontrabandą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę iki 8-erių metų be jokių kitų opcijų. Tai yra – be baudos, galėjimo išvengti baudžiamosios atsakomybės arba lygtinai atlikti.
Tai yra žinutė tiems asmenims, kurie vykdo kontrabandą tokiu būdu. Nežiūrint netgi to kiekio, kuris bus nustatytas gabenant tokiu būdu, užtrauks labai griežtą baudžiamąją atsakomybę ir asmenys neišvengs laisvės atėmimo bausmės“, – užtikrino A.Paulauskas.
Šią savaitę Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija
Primename, kad gruodžio 9 d. posėdžiauti susirinkęs Ministrų kabinetas dėl Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų Lietuvoje paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Pagrindinis klausimas – kodėl skelbiama ekstremalioji situacija? Dėl Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos. Į Lietuvos teritoriją leidžiami kontrabandą gabenantys balionai, keliantys pavojų civilinei aviacijai.
Vilniaus oro uostas nuo spalio ne kartą stabdė veiklą daugiau nei 6 valandoms. Tai atitinka ekstremaliojo įvykio kriterijus“, – po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė V.Kondratovičius.
Jis patikslino, kad nuo spalio Vilniaus oro uostas buvo uždarytas 15 kartų – daugiau nei 60 valandų. Paveikta virš 350 skrydžių ir apie 51 tūkst. keleivių.
Ministras taip pat teigė, kad ekstremalioji situacija paskelbta ne tik dėl civilinės aviacijos trikdymo. Pagrindinis klausimas – nacionalinio saugumo interesai.
„Vienas esminių privalumų paskelbus ekstremaliąją situaciją – sąveikos su Lietuvos kariuomene didininimas. Galiojant ekstremaliai situacijai, kariams gali būti suteikiamos specialiosios teisės, dėl ko jų veikimas kartu su Vidaus reikalų ministerijos tarnybomis, o taip pat ir savarankiškai, tampa efektyvesnis. Legalizuojamas kariuomenės dalyvavimas ir specialiųjų įgaliojimų taikymas neutralizuojant oro erdvės pažeidimus.
Bus sudarytos sąlygos naudoti valstybės rezervo lėšas padarinių šalinimui. Greičiau ir efektyviau bus reaguojama į hibridinės atakos eskalaciją“, – pridūrė V.Kondratovičius.