Planuojamas įpareigojimas universaliąsias pašto paslaugas (UPP) teikiančiam Lietuvos paštui įrengti papildomus 249 paštomatus gali lemti ne tik didelę finansinę naštą, bet ir konkurencijos iškraipymą, perspėja Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
Anot RRT, siuntinių rinkoje konkurencija šiuo metu veikia itin efektyviai, šeši paslaugų teikėjai užima po daugiau nei 10 proc. rinkos dalies, o paštomatų tinklas didžiuosiuose miestuose ir regionuose išplėtotas ir geografiškai dengia apie 94 proc. Lietuvos pašto UPP tinklo vietų.
„Planuojamas įpareigojimas UPP teikiančiam Lietuvos paštui įrengti papildomus 249 paštomatus gali lemti ne tik didelį finansinį įsipareigojimą – apie 5 mln. eurų tiesioginių investicijų ir per 1 mln. eurų kasmetinių išlaikymo kaštų, – bet ir konkurencijos rinkoje iškraipymą, kai vieno iš dalyvių plėtra būtų finansuojama iš valstybės biudžeto“, – pranešime sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
RRT duomenimis, privatūs paštomatų operatoriai ne tik užtikrina tankesnį paštomatų tinklą 3–5 km spinduliu, bet ir sparčiau reaguoja į gyventojų poreikius, todėl didžioji dalis siuntinių šiuo metu pristatoma per paštomatus.
Tarnybos ekspertų teigimu, tai rodo, kad rinka užtikrina paslaugų prieinamumą be papildomų valstybės intervencijų ar numatomų privalomų naujų paštomatų reikalavimų.
RRT vertinimu, bet kokie privalomi tinklo plėtros reikalavimai turėtų būti svarstomi atsakingai ir įvertinant galimas to pasekmes bei naudą.
Be kita ko, RRT tyrimas parodė, kad UPP korespondencijos siuntų kainos beveik nesiskiria nuo komercinių paštomatų operatorių, o augant siuntos svoriui UPP apskritai nepajėgia konkuruoti kaina. UPP siuntinių pristatymui taikomas terminas – keturios darbo dienos – yra gerokai lėtesnis už komercinių įmonių standartą – didžioji jų dalis siuntas pristato per vieną darbo dieną.
Dėl to RRT ragina šalies valdžią peržiūrėti UPP reguliavimą ir panaikinti siuntiniams taikomus reikalavimus, leidžiant šias paslaugas teikti rinkos sąlygomis.
Tarnyba pažymi, kad tradiciškai siunčiamų laiškų apimtys Lietuvoje mažėja, o smulkius siuntinius gyventojai vis dažniau patiki paštomatams, dėl to šios paslaugos Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesnės.
RRT duomenimis, UPP dalis Lietuvos pašto rinkoje sparčiai mažėja: 2022 metais ji dar sudarė beveik 10 proc., o 2024 metais susitraukė iki maždaug 6 proc. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pašto pajamos iš UPP susitraukė daugiau nei perpus.
Vien 2021–2023 metais UPP kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirta daugiau nei 11 mln. eurų. Didžioji jų dalis nukreipta nuostolių padengimui.