Gruodžio pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremlius yra pasiruošęs karui su Europa, jei ši esą to nori. Kremliaus vadovo teigimu, europiečiai neva neturi taikios darbotvarkės ir yra karo pusėje.
Ne paslaptis, kad karinio konflikto atveju, vienu iš pirmųjų Kremliaus taikinių galėtų tapti NATO rytiniame flange esančios Baltijos šalys, kurioms reikėtų sąjungininkų paramos.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis pripažįsta, kad šiuo metu karo grėsmė yra didėjanti, o tai parodo ir tokia agresyvėjanti Putino retorika.
Palygino Europos ir Rusijos pajėgumus
Atsargos majoras D. Antanaitis sako, kad neretai Europa yra kaltinama tuo, kad ji yra „silpna“. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad Rusija daugelyje sričių nuo Europos atsilieka.
O lygindamas Europą ir Rusiją, atsargos majoras pabrėžia, kad į karą reikia žvelgti per tokius aspektus kaip mobilizacinis ir gamybinis potencialas, ekonomika ir kariniai pajėgumai.
„Šiai dienai NATO šalys gamina žymiai daugiau amunicijos negu Rusija, nors Rusija dabar įvelta į aktyvųjį karą, o Europa ne. Todėl, nors mes žiūrime labai skeptiškai į Europą, tačiau Europa iš tiesų gali apsiginti ir apsigins. Ar tai skaudės? Be jokios abejonės.
Tai, kad Putinas pasakė, kad jis pasiruošęs karui su Europa, jis kitaip ir negali pasakyti. Tačiau, jeigu mes pasižiūrėsime per tą prizmę, kaip ekonomika, žmogiškieji resursai, ginkluotė ir panašiai, Rusija daugybę kartų atsilieka“, – pabrėžė atsargos majoras.
Tai patvirtina ir lapkričio pradžioje NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasakyti žodžiai, kad NATO aplenkė Rusiją šaudmenų gamyboje, nors iki to laiko aljansas nuo Kremliaus gerokai atsiliko.
Tuo metu Europos Sąjungos (ES) gynybos agentūra dar rudens pradžioje skelbė, kad karinės išlaidos 2025-aisiais pasieks rekordinę 381 mlrd. eurų sumą. O Valstybės saugumo departamentas dar kovą savo ataskaitoje skelbė, kad Rusijos karinės išlaidos 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų).
Tiesa, paminėta ir tai, kad realūs šalies agresorės asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų sričių (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo).
Išskyrė kelis akcentus, ruošiantis grėsmėms
Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų ruoštis apginti NATO rytinį flangą nuo galimų grėsmių, V. Malinionis akcentuoja, kad reikia intensyvinti Lietuvos pasirengimą, pavyzdžiui, įrengiant šalyje tam tinkamą infrastruktūrą.
„Ne vien tiktai didinti finansavimą ir prašyti daugiau pratybų, bet galbūt netgi ruošti kokią nors infrastruktūrą – miestų fortifikavimą, miestelių, gyvenviečių koncepcijas kažkokias reikia ruošti, susiplanuoti, kad žmonės matytų,
kad matytų ir sąjungininkai, jog šitoje fronto linijoje vyksta rimtas pasirengimas, todėl mes tikrai norėsime irgi investuoti su savo pajėgumais, nes jie rimtai ruošiasi ir rimtai rodo, kad čia yra labai svarbu“, – teigė V. Malinionis.
Be to, atsargos pulkininkas priduria, kad dėl komplikuotos JAV politikos, Lietuvai gali reikėti daugiau bendradarbiauti su NATO sąjungininkais, esančiais Europoje bei organizuoti daugiau pratybų ir bendrų renginių, susijusių su hibridinėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, apie šiuo metu į Lietuvą vis įskrendančius kontrabandinius balionus.
„Visas tas žinutes mes turėtume labai aiškiai girdėti iš mūsų aukščiausiojo ginkluotojų pajėgų vado prezidento, Vyriausybės, kad būtų aišku, kas yra daroma. Šiai dienai mes nelabai suprantame, kokių konkrečiai priemonių imamasi“, – komentavo atsargos pulkininkas.
O tam, kad pavyktų sėkmingai apsisaugoti nuo grėsmės ir sėkmingai atgrasyti priešą, D. Antanaitis pažymi, kad ypač svarbi yra žvalgyba, kuri, anot jo, Europoje taip pat yra išvystyta.
„Prisiminkime praeitų metų arba šių metų „Zapad“ pratybas, kada rusai dislokavo savo pajėgas mokymams ir mes veidrodiniu principu taip pat dislokavome savo pajėgas, taip pat ir sąjungininkų pajėgas“, – dėstė karybos ekspertas.
Be to, V. Malinionis atkreipė dėmesį ir į retoriką viešojoje erdvėje, kai Baltijos šalys yra atskiriamos nuo Vakarų Europos ar NATO ir pabrėžė, kad tokios formuluotės sukuria atskirtį ir padeda Kremliui skaldyti NATO.
„Mes kažkodėl save kategorizuojame į kažkokius kitokius. Mes nesam kitokie, mes esam lygiaverčiai NATO partneriai ir mes padedame savo NATO partneriams galvoti, kaip ginti visą NATO bloką“, – pažymi V. Malinionis.
„Mes jau esame ginami“
Tuo metu kalbėdamas apie Kremliaus grėsmę, D. Antanaitis sako, kad Rusijos agresijos atveju, galimai pirmuoju šalies okupantės taikiniu taptų Suomija. O tai yra ir priežastis, dėl ko ši Skandinavijos šalis ir įstojo į NATO. Tuo metu tarp Baltijos valstybių pirmoji, pasak D. Antanaičio, tikriausiai būtų puolama Estija, Latvija, o tuomet Lietuva.
Visgi karybos ekspertas akcentuoja, kad ir dabar galima matyti, kad kilus kariniam konfliktui su Rusija, kitos Europos valstybės būtų pasirengusios ginti rytinį NATO flangą, o tai parodo ir į Lietuvą atvykusi Vokietijos brigada bei esanti NATO daugianacionalinė kovinė grupė.
„Suprantu, kad pas mus liko Stokholmo sindromas, našlaičio sindromas, kad mūsų niekas nemyli ir niekas negins. Tačiau mes jau esame ginami, mumis jau rūpinamasi“, – tikina D. Antanaitis.