Jūriniai dronai lapkričio 28 dieną nusitaikė į didžiulę už 5 kilometrų nuo Novorosijsko uosto, kur yra Rusijos Juodosios jūros flotilės bazė, plūduriuojančią naftos perpumpavimo platformą.

Minimasis dronų pažeistas objektas – vadinamasis vienataškis tanklaivių švartavimosi plūduras: tai jūroje esantis naftos perpumpavimo į tanklaivius sprendimas. Novorosijske tokių platformų net trys. Vienoje jau atliekami remonto darbai. Ekspertai sako, kad jūrinių dronų ataka labai smarkiai pakenkė uosto naftos krovos galimybėms.

„Kiekviena tokia plūduriuojanti krovos platforma per dieną gali pakrauti 800 tūkst. barelių naftos. Dabar operacijų mastas sumenks iki vienos trečiosios ankstesnės apimties“, – RFE/RL sakė politinių įžvalgų bendrovės „Nightingale Intelligence“ ekspertas Vladas Paddackas.

Rusijai, kuri minima platforma naudojasi naftai iš šiaurinio Kaukazo telkinių, tai bloga žinia. Bet dar blogesnė žinia Kazachstanui, į Novosibirską per vieną vienintelį vamzdyną eksportuojančiam net 80 proc. savo naftos.

„Kazachstanas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – turi vieną pagrindinį naftos eksporto maršrutą, kuris driekiasi per vieną šalį – Rusiją“, – RFE/RL Kazachstano tarnybos žurnalistams sakė šalies politikos ekspertas Dimašas Alžanovas ir pridūrė, kad dabar „šalis tapo prieš daug metų priimtų politinių sprendimų įkaite“.

Strateginis pažeidžiamumas

Vamzdyno operatorius – Kaspijos naftotiekių konsorciumas (CPC) – į RFE/RL prašymą pakomentuoti jūrinių dronų atakos, kurią iškart pasmerkė kaip „sąmoningą teroristinį išpuolį“, padarinius nesureagavo.

Anot nevyriausybinės organizacijos „Carnegie Russia Eurasia Center“ analitiko Sergejaus Vakulenkos, naftos pardavimas užsienyje sudaro 40 proc. visų Kazachstano eksporto pajamų.

Kazachstano valdžia dėl, kaip pati įvardija, „jau trečiojo agresijos akto prieš išskirtinai civilinę infrastruktūrą“ pateikė oficialų protestą Ukrainai. Šiais metais dronas jau apgadino vieną Kaspijos naftotiekių konsorciumo pumpavimo stotį Rusijos Krasnodaro regione, vėliau sekė konsorciumo biuro Novorosijske ataka.

Ukrainos atsakas į Kazachstano skundą buvo itin griežtas.

Akcentuodama, kad šalies ginkluotosios pajėgos „sistemiškai silpnina agresoriaus karinį ir pramoninį potencialą“, Ukraina atkreipia dėmesį į „ankstesnių Kazachstano reakcijų smerkiant Rusijos Federacijos atakas prieš civilius Ukrainoje trūkumą“.

Diplomatiniams nesutarimams tik plintant, Kazachstanas susiduria su labai rimta problema.

„Dvi tokios naujos platformos Dubajuje jau beveik baigtos, bet labai greitai pradėti eksploatacijos nepavyks: pristatymas, instaliavimas ir visi reikiami leidimai užtruks mažiausiai kelis mėnesius. Turint omenyje, kad tiekimas sutrikdytas jau dabar, trys platformos visu pajėgumu nedirbs iki pat 2026 metų vasaros ar rudens“, – sako V. Paddackas.

„Toks modernus vienataškis tanklaivių švartavimosi plūduras, panašus į Kaspijos naftotiekių konsorciumo turimus, gali kainuoti nuo 80 iki 120 mln. dolerių, o tai reiškia, kad praradimo atveju tokio pakeitimas nauju būtų labai didelė ir sunki finansinė našta“, – pridūrė ekspertas.

Be to, net ir tada, kai platforma bus sutaisyta ar pakeista nauja, Ukrainai gali ir vėl į ją taikytis. Tik Kazachstano priklausomybė nuo Europos rinkų – viso labo didesnio paveikslo dalis. Viskas toli gražu nėra taip paprasta, kaip kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Netikėtos pasekmės

Idėjų kalvės „Atlantic Council“ ekspertas Joe Websteris RFE/RL sakė, kad Kaspijos naftotiekių konsorciumo naftos mišinys „lengvas ir turi mažai sieros“ – tiesiog idealiai tinkamas degalų gamybai.

„Kazachstanas yra trečias pagal dydį Europos Sąjungos partneris naftos klausimu – po JAV ir Norvegijos. Maždaug kas devintas importuojamas naftos produktas ar barelis naftos yra būtent iš Kazachstano“, – teigia jis.

Kitaip tariant, netekusi Kazachstano naftos, Europa susidurs su dar gilesnėmis problemomis, kuo pakeisti Rusijos tiekimą, kurį teko drastiškai mažinti dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

„Jeigu nuoširdžiai, man neramu, kad Kaspijos naftotiekių konsorciumo problemos gali turėti įtakos Europai. Europa nukentės dar labiau nei Rusija. Taigi, manau, būtų sąžininga kelti klausimą, ar tokios atakos iš tikrųjų tokios strategiškai pagrįstos“, – pridūrė J. Websteris.

S. Vakulenka iš „Carnegie Russia Eurasia Center“ antrina kolegai ir taip pat užsimena apie netikėtus Ukrainos veiksmų pašalinius poveikius.

Nors didžiausia žala, kaip ir tikimasi, daroma Rusijos eksportui, tokiu būdu rinką palikus be Kazachstano naftos „Indija, Kinija ir Turkija mieliau pirks rusišką naftą“ – net ir brangiau nei dabar, teigia analitikas.

Dar vienas šiame kontekste svarbus aspektas – Vakarų įsitraukimas į Kazachstano naftos pramonę, kuriai buvo labai naudingos tokių bendrovių kaip „Chevron“, „ExxonMobil“, „Shell“ ir kitų investicijos. Svarbu paminėti, kad „Chevron“ šiuo metu priklauso 15 proc. Kazachstano naftotiekių konsorciumo akcijų.

Labai galimas dalykas, kad šiuo atveju vienintelė viltis Kazachstanui ir toliau tęsti naftos eksportą į Rusiją Kazachstano naftotiekių konsorciumo vamzdynu yra Vakarų valstybių spaudimas Kyjivui susilaikyti nuo tokių atakų ateityje.

Alternatyvų – mažai

Kazachstano pažeidžiamumas paskatino atnaujinti diskusijas, ar šalis galėtų diversifikuoti savo eksporto maršrutus.

Antrasis pagal dydį Kazachstano naftos eksporto maršrutas – tanklaiviais per Kaspijos jūrą į Baku Azerbaidžane. Iš ten BTC vamzdynas driekiasi per Sakartvelą į Džeichaną Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje.

2024 metais per BTC buvo perpumpuota 1,5 tonos naftos. Palyginimui: Kaspijos naftotiekių konsorciumo vamzdynais – net 63 mln. tonų. Keisti situaciją trukdo ribotas tanklaivių skaičius Kaspijos jūroje bei paties vamzdyno pajėgumas, BTC maršrutas dar ir žymiai brangesnis.

Kazachstanas „Družba“ vamzdynu, besidriekiančiu per Rusiją ir Baltarusiją, eksportuoja naftą ir į Europos rinkas. Per Ukrainos dronų atakas nukenčia ir pastarasis.

Taigi, Kazachstanui vertėtų žvalgytis į Rytus?

2023 metų Pasaulio banko duomenys rodo, kad į Kiniją Kazachstanas eksportavo naftos už 3,81 mlrd. dolerių – į Europą už 23,6 mlrd. dolerių. Kaip ten nebūtų, persiorientuoti į didžiosios klestinčios kaimynės rinką būtų užduotis ne iš lengvųjų.

„Nemanau, kad Sindziango vakarinėje Kinijoje paklausa pakankama susiurbti visus tuos barelius“, – mano J. Websteris.

Be to, vamzdynas iki rytinės Kinijos pakrantės, kur poreikiai didžiausi, būtų, deja, per brangus.

„Nežinau, kodėl Kinijos naftos bendrovės turėtų svarstyti tokį variantą. Taigi, tikimybė, kad Kazachstanas naftą iš Europos nukreips į Kiniją, yra labai menka“, – konstatavo J. Websteris.