Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.
Ar gyvensime geriau kitais metais?
T. Povilauskas: Gyvensime geriau, nes vėlgi, žiūrint į pastaruosius metus, dažniausiai vis tiek ta perkamoji galia mūsų yra didėjanti.
Kas geriausiai turėtų pajusti, sakykime, tą pajamų padidėjimą ir efektyvumą savo gyvenime?
T. Povilauskas: Jeigu kalbant apie pajamų dinamiką, aš manau, kad kitais metais – senatvės pensininkai, nes jų senatvės pensija didės 12 proc. vidutiniškai. Aišku, pensija yra žema, čia faktas, bet jeigu kalbame apie pokytį ir tą perkamąją galią, čia bus turbūt didžiausias pokytis.
Kalbant apie vidutinį darbo užmokestį, tai kitais metais jis augs šiek tiek lėčiau negu šiais metais. Priminsiu, šiais metais prieš mokesčius augimas turbūt apie 8,5 proc., po mokesčių apie 8 proc. Kitais metais šie dydžiai, manome, leisis – prieš mokesčius augimas bus apie 7,5 proc., po mokesčių 7 proc.
Manau, kad tęsis tai, kas matoma šiais metais, jog didesnių pajamų gavėjų pajamos ir šiais metais auga mažiau. Galite pažiūrėti Valstybės duomenų agentūros ir „Sodros“ duomenis: pavyzdžiui, IT sektoriuje algų augimas yra sulėtėjęs, dabar ten yra 4–5 proc. per metus.
Tas pats yra ir finansų, ar profesinės veiklos sektoriuje, o ten, kur algos yra žemesnės ir susijusios su minimalia mėnesio alga, ten algų augimas šiais metais yra spartesnis ir kitais metais bus spartesnis negu vidutiniškai šalyje.
Žinome, kad minimali mėnesio alga auga 11 proc. – tai daug kam tai iš esmės pakels pajamas šiek tiek sparčiau, negu augs pajamos vidutiniškai šalyje.
Kaip manote, ar atlyginimų sulėtėjimas būtent aukštesnės kvalifikacijos žmonėms, galbūt yra susiję su kritusiomis investicijomis į Lietuvą?
T. Povilauskas: Tai yra normalizavimasis – mūsų atlyginimų fondas augo sparčiau negu augo šalies BVP, arba pats algų augimas viršijo darbo našumą.
Proporcija nuo BVP, kuri tenka darbuotojams, pastaruosius kelerius metus labai stipriai didėjo, ir mes esame jau vieni pirmųjų Europos Sąjungoje. Normalu, kad turi susivienodinti, kiek auga šalies ekonomika ir kiek auga darbo užmokesčio fondas.
Jeigu kitais metais realusis BVP augs apie 3 proc., infliacija virš trijų, tai iš esmės nominalus BVP bus apie 6–7 proc. Iš esmės tiek ir turi augti tokiu neutraliu keliu atlyginimų darbo užmokesčio fondas šalyje.
Kaip manai, kada mes galėsime pasidžiaugti, kad gyvename geriau negu Vakarų Europoje?
T. Povilauskas: Reikia vertinti gyvenimo kokybę ir kas kaip gyvena. Pagal gyvenimo kokybę Vilniuje, jeigu turi gerą darbą, gali sakyti, kad gyveni beveik taip, kaip Vakarų šalyse, bet pagal pajamas, pavyzdžiui, Vokietija – kitais metais didins minimalią mėnesio algą 8 proc., o valandinis atlyginimas bus šiek tiek virš 13 eur. už valandą.
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra truputėlį aukščiau šios sumos. Jeigu žiūrint eurais, mes vis tiek dar gauname beveik ne dvigubai, o 50 proc. mažiau negu Vokietijoje ar Danijoje.
Dažnai žmonės kritikuodami sako, kad maistas kainuoja tiek pat Vokietijoje ir Lietuvoje. Kur yra amortizacija? Kaip mes galime su dvigubai mažesnėmis pajamomis gyventi pakankamai komfortiškai?
T. Povilauskas: Paslaugų kainos yra mažesnės. Reikia pripažinti, kad tai, kas susiję su privačiu sektoriumi – ar tai būtų švietimas, sveikata, ar visokios grožio paslaugos ir panašiai – vis tiek yra pigiau.
Pavyzdžiui, kur labiausiai susiję su minimalia mėnesio alga: valymo paslaugos, apsauginių paslaugos. Kalbu gal iš verslo pusės, bet paslaugos kaina iš esmės susijusi su minimalia mėnesio alga. Jeigu Lietuvoje mėnesio alga yra žemesnė negu Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, tai tų paslaugų kainos irgi yra mažesnės.
Balionų krizė – kiek tai, žiūrint iš ekonomisto pusės, yra žalinga ir kuriais aspektais?
T. Povilauskas: Tai čia dar vienas nežinomasis dėl kitų metų, kuris kasdien vis auga ir faktas, kad tai darys įtaką mūsų ekonomikai. Daugelis politinių pokyčių, apskritai vykstančių Lietuvoje, dažnu atveju kaupiasi po truputį.
Baiminuosi, kad tas visas politinis chaosas duos negerų vaisių kelerių metų bėgyje, o ne staigiai. Kalbant apie balionus, manau, girdime iš maitinimo ir apgyvendinimo sektorių. Tai yra tai, kas tiesiogiai susiję – jeigu žmonės neatskrenda pas mus ir negalės atskristi, tai šiems sektoriams bus tikrai daug sudėtingiau, kaip ir visiems, kas aptarnauja turistus, tiek verslo, tiek gyventojų.
Man dar labiau sudėtinga dėl verslo turizmo. Esi akcininkas, esi darbuotojas ir nori atvykti į Lietuvą pas savo įmonę, klientą ar tiekėją, bet nežinai, ar nuvyksi. Jau mintyse jie kalbės su kitais, sakys: „Žiūrėkit, aš negaliu atskristi į Lietuvą, kažkas yra blogai“. Tai kuria neigiamą foną, kuo greičiau bus išspręsta, tuo bus geriau mums.
Visos laidos klausykite čia: