Laura Šukienė Delfi teigia dažnai sau užduodavusi klausimą, ar tikrai privalo gyventi vienoje šalyje visą savo gyvenimą. Juk pasaulis – platus, tad kodėl bent kuriam laikui nepakeitus aplinkos?
„Pasėjau tą mintį savo galvoje. Aš tokia esu, iš gyvenimo noriu daug, todėl galvoje kirbėjo klausimas – o kodėl gi nepabandžius? Pasėjus mintį automatiškai ėmiau dėlioti planą. Kai paskutinį kartą grįžome iš atostogų Tenerifėje – o iš viso čia lankėmės keturis kartus – dukros akyse ir visoje komunikacijoje pamačiau, kad ji labai norėtų išbandyti savo jėgas kitoje šalyje. Mano dabar jau 17-metei labai patiko Ispanijos kultūra, žmonių laisvumas. Bet to, buvo užsiminusi, kad norėtų pasimokyti kažkur kitur, ne Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė.
Į Ispaniją perkėlė ir mokslus, ir verslą
Pati Laura gyvenime žongliruoja bent keliomis kortomis – ji yra kūno kalbos ekspertė, žmonių tipologijų lektorė, „MUST’er academy“ paauglių akademijos įkūrėja ir žmonių krypties mentorė, karjeros konsultantė. Nors „MUST’er Academy“ ji įkūrė Lietuvoje, jau anksčiau svajojo parduoti veiklos franšizę Europoje, bet, juokiasi ji – lengva pasakyti, gerokai sunkiau padaryti.
„Nusprendžiau pati parodyti, kaip ta franšizė veikia – parduoti ne tai, kas parašyta popieriuje, o jau kitoje šalyje įkurtą akademiją. Vėlgi – pagalvojau, kodėl tai negalėtų būti Tenerifė, juk čia gyvena daug lietuvių, o mano teikiamos paslaugos nukreiptos būtent į juos. Liko paskutinė dilema – dukra Fausta buvo baigusi 10 klasių Lietuvos mokykloje, tad reikėjo nuspręsti, ar mes visi vykstame dabar, ar palaukiam dvejus metus, kol ji bus studentė ir tada vyktume tik mudu su vyru“, – kalba L. Šukienė.
Tad šių metų gegužę moteris sukvietė šeimą prie debatų stalo ir iškėlė šį klausimą – kas, jei dukra pagal britišką programą pabaigtų mokyklą Tenerifėje? Laura čia pat išdėstė ir naudas, mat namų darbus buvo paruošusi – laisva anglų kalba, A lygio sertifikatas, plačiau pripažįstamas pasaulyje, taip pat nauja kultūra, nauji potyriai, nauja aplinka, šiltas klimatas.
„Be to, esu tiesiogiai priklausoma nuo saulės – man jos labai reikia. Laimei, šeima nė akimirkos nesudvejojo ir abu sakė: taip, mes to irgi norim. Turėjom tris mėnesius pasibaigti darbus ir viską susiplanuoti taip, kad rugpjūtį jau būtume Tenerifėje. Fausta įstojo į norimą mokyklą, aš užsiėmiau savo verslo pristatymu ir žinios skleidimu, susiradome gyvenamąją vietą, o tai nebuvo labai lengva. Bet visada ir visiems primenu, kad jei žmogus kažko nori, jis visada ras būdų, kaip tai padaryti“, – šypteli Delfi pašnekovė.
Prieš pat kelionę – netikėtumas
Rugpjūčio 20-oji – būtent tądien šeima planavo pajudėti iš Lietuvos. Pirminis planas buvo į Tenerifę neskubėti – pasinaudoti proga ir neskubant 10 dienų pakeliauti po Europą.
„Bet tada nutiko gyvenimas. Likus lygiai mėnesiui iki išvažiavimo vyrui lūžo dešinė koja – puikiai supratome, kad vairuoti jis negalės, nes net gipsas dar nebus nuimtas tuo metu. Neslėpsiu, buvo ir ašarų, ir pykčio, ir liūdesio, bet aš nusprendžiau, kad vistiek važiuosime su dukra ir šuniu mašina, kaip ir planavome. Tiesą sakant, aplinka į šitą mano sprendimą žiūrėjo kaip į didžiulę avantiūrą, sukiojo pirštu į smilkinį. Aš nebijojau tiek, kiek visi aplinkiniai, bet aš žinojau aiškų savo tikslą. Šiandien tokią kelionę rekomenduočiau absoliučiai kiekvienam tėvui“, – sako Laura.
Dukrai Faustai – 17 metų, tad toks amžius, teigia verslininkė, yra tobulas pakeliauti dviese su vienu iš tėvų. Netikėtai tik jų dviejų kelionė po Europą, džiaugiasi vienuoliktokės mama, buvo nuostabi. Laura teigia, kad dukra, būdama aukšto emocinio intelekto ir jautrumo, buvo jai tikras ramstis išvykos metu.
„Kelionė buvo kupina nuotykių ir gerų emocijų, galiausiai atvykome į uostą, o iš čia pusantros paros kėlėmės keltu į salą. Beje, visą laiką praleidome ant denio, nes šuniui nepatiko būti narve – nesinorėjo jo kaukiančio palikti. O kai išlipome Tenerifėje, netrukom suprasti, kad niekas su patiestu raudonu kilimu mūsų čia nelaukia“, – šypteli moteris.
Teko pasiraityti rankoves ir kovoti už save
Kilę sunkumai tvirto charakterio Lauros nenuliūdino, bet ji neslepia, kad su iššūkiais susidurti tikrai teko. Pavyzdžiui, į akademiją rinkosi ne tiek vaikų, kiek ji norėjo, sumažėjo konsultacijų, negana to, pirmąją naktį jųdviejų su dukra net neįleido į išsinuomotą butą, tad netikėtai teko skubiai ieškoti nakvynės.
„O ir Fausta, nors vyko čia su didžiuliu entuziazmu, netrukus susidūrė su gana nemažu anglų kalbos barjeru. Supratome, kad jeigu mokaisi Lietuvoje ir nedalyvauji mainų programose arba neturi papildomų disciplinų anglų kalba, būti anglakalbėje ugdymo aplinkoje tampa be galo sunku. Jai išties teko susidurti su didžiuliais sunkumais – pavyzdžiui, kai sėdi pamokoje ir supranti vos 20 proc. to, ką sako mokytojas. O ir mokaisi ne abėcėlę – tai yra rimti mokslai, biologija, chemija, matematika. Nors vasarą iki atvykstant dukra padirbėjo privačiai su mokytoja, pradžia vistiek buvo sunki“, –pripažįsta verslininkė.
Anot Lauros, pats didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir britiško ugdymo yra tai, kad mūsų šalyje mokytojai tarsi priverčia mokytis, o Tenerifėje – padeda išmokti.
„Tai yra toks didelis skirtumas. Mano dukra, net ir praėjus keturiems mėnesiams, į atsiskaitymus eina su anksčiau susiformavusia baime, nors čia mokytojas visada prieis ir paklaus, ar viską supranti, pasiteiraus, ar gali kažkuo padėti. Visai kitoks požiūris į vaikus – su jais bendraujama kaip su draugu, kaip su sau lygiu. Pirmieji egzaminai laukia sausio pradžioje, paskui – vasarą. Streso yra, nes kol kas sekasi ne visai taip, kaip norėtųsi. Kita vertus, dar nesu mačiusi tokios didelės dukros motyvacijos – ji įdeda labai daug darbo. Pasikartosiu, kad mokytojų indėlis norui mokytis – didžiulis“, –sako ji.
2017-iais tuomet aštuonerių Fausta dalyvavo šou „Lietuvos talentai“ – grojo būgnais. Mergaitės talentu nesudvejojo nei vienas teisėjas – Fausta užėmė garbingą antrąją vietą. Nors šiandien būgnus ji primiršo, muzikalumas išliko – laisvalaikiu 17-metė mėgsta atsistoti prie DJ pulto, o Tenerifėje svajoja pagroti papalūdimio vakarėlyje.
Kitų metų vasarą šeima planuoja leisti Lietuvoje – šis metų laikas mūsų šalyje, šypteli Laura, pats gražiausias. Vis dėlto rugsėjį jie vėl grįš į Tenerifę, o kaip elgsis po to – nuspręs vėliau.
„Mūsų dukra sau kelia aukštus reikalavimus – ateityje nori studijuoti biomediciną, yra nusižiūrėjusi ir universitetus. Beje, ne visur svarbūs mokyklos baigimo rezultatai – daug kur tenka laikyti stojamąjį egzaminą. Tad tikimės, kad kone du kartus sudėtingesnis paruošimas, kurį ji gauna Tenerifėje, pasiteisins. Neabejoju, kad per tą laiką įvaldys ir anglų kalbą, tad ir tai nebebus problema“, – teigia pašnekovė.
Motyvuoja kiekvieną, bijantį pokyčių
Laura pripažįsta – sunkumų patyrė ne tik ji su dukra, didžiulį iššūkį sau metė ir vyras. Jis pasiryžo išeiti iš darbų Lietuvoje, tad pradėti teko nuo nulio.
„Visi turime psichologinių išgyvenimų, tik kiekvienas juos priimame savaip. Aš visada problemose įžvelgiu galimybes, o išėjimą iš komforto zonos priimu kaip iššūkį. Tikriausiai, nė savo darbų kokybiškai negalėčiau dirbti, kitų žmonių konsultuoti, jei pati nesusidurčiau su tam tikromis gyvenimiškomis situacijomis. Nereikia bijoti pokyčių – arba gyvenimas yra įdomus, arba nieko vertas. Aš noriu, kad mano šeimos gyvenimas būtų įdomus, kad ir kokių iššūkių jis bepareikalautų“, – sako L. Šukienė.