Bendrame šalių pareiškime teigiama, kad jos pritaria Rusijos turto įšaldymui neribotam laikui (tokį sprendimą Europos Sąjunga priėmė penktadienį, gruodžio 12 d.), tačiau šis žingsnis turėtų apsiriboti galimu lėšų panaudojimu Kyjivo kariuomenei remti.
Keturios valstybės paragino Europos Komisiją (EK) ir ES Tarybą toliau nagrinėti ir aptarinėti alternatyvius variantus, atitinkančius ES ir tarptautinę teisę, pasižyminčius numatomais parametrais ir gerokai mažesne rizika, siekiant patenkinti Ukrainos finansinius poreikius remiantis ES kredito linija arba tarpiniais sprendimais, rašo meduza.io.
Europoje saugomas Rusijos centrinio banko turtas buvo įšaldytas 2022 m., prasidėjus karui. Nuo tada Europos lyderiai ne kartą diskutavo apie galimybę įšaldytus aktyvus panaudoti Ukrainai finansuoti, įskaitant jų konfiskavimą, tačiau galiausiai šios idėjos atsisakė. 2025 m. rudenį EK pasiūlė Ukrainai „reparacijų kreditą“, kurį Kyjivas turės grąžinti pasibaigus karui, kai Rusija atlygins padarytą žalą. Pasiūlymui nepritaria Belgija, kurios depozitoriume saugoma didžioji dalis įšaldytų Rusijos aktyvų – Briuselis bijo ieškinių.
Gruodžio 12 d. Rusijos bankas paskelbė, kad kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą dėl ieškinio Belgijos depozitoriumui „Euroclear“. Ieškinyje Rusijos bankas reikalauja atlyginti jam padarytą žalą ir kaltina depozitoriumą neteisėtais veiksmais. Vėliau tą pačią dieną ES priėmė sprendimą neribotam laikui įšaldyti Europoje laikomus Rusijos aktyvus. Tai leis išvengti būtinybės kas pusmetį pratęsti lėšų blokavimą, kuriam vis priešinasi Vengrija ir Slovakija.