Svarbiausia – slaptumas
Į reidą išsiruošėme savaitgalį. Tuomet, kai miško niokotojų daugiausia. Ir iš karto buvome įspėti, kad svarbiausia tokiuose reiduose – slaptumas, jei urėdijos automobilis bus pastebėtas – reidas nueis perniek.
Automobiliu – gilyn į mišką, dar kelis šimtus metrų tiesiog bridome per krūmus su savimi besinešdamo droną. Jis urėdijos atstovų rankose – ne be reikalo. Pirmiausia buvo pakeltas dronas ir apžvelgta teritorija, dažniausios keturratininkų susirinkimo vietos.
Einant mišku Valtybinių miškų urėdijos apsaugos specilaistas Mindaugas Kriščiūnas „Delfi“ pasakojo, kad būtent šią vietą anksčiau buvo pamėgę keturratininkai, kurie šią miško dalį buvo pavertę tiesiog išartu purvynu. Keturratininkai žaloja ne tik florą, jie kenkia ir faunai. Būtent šioje vietoje savo lizdą yra susukęs jūrinis erelis.
Į mišką atvykę keturratininkai ratus suka bent valandą. Toks laiko tarpas gali būti pražūtingas būsimiems jūrinio erelio jaunikliams. Jei tiek laiko jūriniam ereliui dėl keturratininkų triukšmo tenka palikti lizdą, kiaušiniai atšąla ir nebeišsirita.
Svarbu pabrėžti, kad urėdijos specialistams reido metu, budint pasaloje, pavyko sučiupti šioje vietoje mišką niokojančius keturratininkus, miškas vėl užžėlė, o ir jūrinį erelį galima pamatyti.
Pričiupti keturratininkai nebijo važiuoti kone per kojas
Paėję kelis šimtus metrų į mišką, urėdijos atstovai pakėlė droną. „Žinome, kur jie dažniausiai renkasi. Pažiūrėsime, ar koks nors judesys yra, aš mašinų su priekabose atvežamais keturračiais yra“, – įvardijo M. Kriščiūnas.
Tądien įprastoje keturratininkų susibūrimo vietoje buvo ramu, tad su urėdijos atstovais „Delfi“ žurnalistai išvyko patikrinti kitų vietų. Vis dėlto, kartais būtent su dronu užfiksuojamas judėjimas, tad galima sekti, kur link traukia keturratininkai.
Tiesa, net ir matant akivaizdžius pažeidimus, net ir būnant visiškai šalia pažeidėjų, šie gali sprukti ir važiuoti kone per kojas. Tai užfiksuota Valstybinės miškų urėdijos pareigūnų medžiagoje, kurioje matyti, kad pažeidėjai, žalojantys gamtą ir ant transporto priemonių neturintys valstybinių numerių, prašomi ne stoja, o spaudžia greičio pedalą ir lekia tolyn.
Įspėja ženklais, STOP juostomis
Urėdijos specialistai „Delfi“ pademonstravo ir dar kelias priemones, kuriomis stengiamasi sutramdyti pažeidėjus. Viena jų – STOP juosta. Tačiau ją užfiksavome nutrauktą, reiškia – tai pažeidėjų nesustabdė.
M. Kriščiūnas „Delfi“ žurnalistams pademonstravo ir kvartalinę miško liniją, kuri pavasarį buvo suarta dėl priešgasrinių reikalavimų, tačiau dabar ji atrodo it miško kelias. Tiek daug ja buvo važiuota.
„Per pusmetį iš šios suartos juostos lieka kelias. Tai nuo keturratininkų važinėjimo. Daug kam, žinoma, gali pasirodyti, kad čia normalus kelias, bet taip nėra“, – įvardijo M. Kriščiūnas, o jo žodžius patvirtino šios miško linijos vienoje, ir kitoje pusėje įtemptos STOP juostos. – Stengiamės paprotinti STOP juosta, bet ką tik mes ją vėl užrišome, nes neseniai visai važiuota. Gal vakar, gal dar šiandien.“
„Iš esmės kvartalinėmis linijomis važiuoti draudžiama, nebent kvartalinė linija sutampa su servitutiniu keliu. Tada galima, nes tai servitutinis kelias. O važiuoti galima tik keliais ir laikantis Kelių eismo taisyklių“, – pabrėžė M. Kriščiūnas ir pridūrė, kad jei keturratis yra be valstybinių numerių, tai yra pažeidimas, net jei važiuojama keliu.
Besivaikščiodami mišku radome ir vis dar nepatrauktą nuvirtusį medį. Urėdijos atstovai paaiškino, kad šioje vietoje medis nepatraukiamas, nes jis užtveria kelią keturratininkams.
Pažeidėjai baudžiami
M. Kriščiūnas teigė, kad nuomojami keturračiai įprastai būna tvarkingi ir dažniausiai laikosi taisyklių, važiuoja tik ten, kur galima. Beje, jis įvardijo, kad visus miško kelius galima matyti „Geoportal“ sistemoje.
Urėdijos atstovas įvardijo, kad už važiavimą per miško paklotę jos nesuardant gali grėsti bauda nuo 20 iki 140 eurų. Tačiau, jei buvo užvažiuota ant miško paklotės ir nustatytas jos suardymas – bauda nuo 140 iki 300 eurų bei visa medžiaga, suskaičiavus sunaikintos paklotės plotą, atiduodama Aplinkos apsaugos departamentui, kad būtų paskaičiuota žala gamtai (1kv/m – 3 Eur).
Suardyta miško paklotė, suformuoti nelegalūs keturratininkų keliai – tokius atvejus „Delfi“ užfiksavo vaizdo reportaže.
Dažniausiai pareigūnams nestoja
Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistas Mindaugas Kriščiūnas „Delfi“ aiškino, kad draudžiamose vietose nelegaliai važinėjančius keturratininkus geriausia pričiupti tykant pasalose. Anot jo, taip pareigūnai dažniausiai juos ir pričiumpa.
„Geriausia laukti pasislėpus miške. Šiandien matėm keletą keturračių pravažiuojančių keliu – tvarkingai. Bet norint pagauti pažeidėjus reikia budėti pasaloj. Negali rodytis, kad išvažiuoji kažkur į mišką atlikinėti prevencinio reido, nes labai greitai informacija pasklinda tarp keturratininkų. Jie turi savo bendruomenes. Ir jeigu žymėtas automobilis pasirodo miškuose, tai informacija pasklinda ir jie greičiausiai nevažiuos tą dieną. Nors važinėjimas su automobiliu prevenciškai irgi yra puiki priemonė: mato, kad dirbam, mato, kad miškas yra prižiūrimas“, – teigė M. Kriščiūnas.
Jis pripažino, kad pažeidėjų gaudymas yra pavojingas darbas. Tačiau pareigūnams nelieka nieko kito kaip tik rizikuoti. Galiausiai „Delfi|“ pašnekovas aiškino, kad pažeidėjai ne visada paklūsta pareigūnų reikalavimams.
„Tenka kartais ir parizikuoti norint pasiekti rezultatą. Labai dažnas atvejis, kai keturratininkai jaučiasi viršesni už mus. Visiškai nereaguoja į mus, nors mes prašom, kad sustotų. Tada pasakom, kad keturračio valstybiniai numeriai yra užfiksuoti. Bet kokiu atveju protokolas bus surašytas. Labai dažnu atveju tiesiog į mus nereaguoja ir išvažiuoja. Nekreipia dėmesio į mus, nepaisant to fakto, kad mes turim teisę vykdyti kontrolės funkciją. Galima būtų taikyti ir straipsnį, kad nesilaiko teisėto pareigūno reikalavimų“, – kalbėjo M. Kriščiūnas.
Į mišką nelegaliai atveža šakas
Be to, pareigūnai „Delfi“ žurnalistus atvežė ir prie didžiulės žaliųjų atliekų krūvos miške, kur žmonės neteisėtai atveža ir palieka žaliąsias atliekas. M. Kriščiūnas aiškino, kad taip daryti negalima.
„Daug kam gali pasirodyti, kad tai apskritai nėra šiukšlės. Čia įvairios šakos. Atrodo kas čia tokio – atvežiau į mišką. Mes už nugaros matome žaliąsias atliekas. Krūvoje yra medžių, kurie miške neauga, šakos. Kai kas mano, kad miškininkai šakas krauna, jeigu mes atvešim, tai nieko blogo nepadarysim. Mes susiduriame su problema, kad gyventojai, neteisėtai atvežę šakas prie miško kirtimo atliekų, taip pat atveža ir iš gyvatvorių kažkokius vielų gabalus, kažkam, pavyzdžiui, stulpelis netiko. Tiesiog sumeta viską bendroje krūvoje.
O mes, atvažiavę savo šakas malti į biokurą, atsivežame brangią techniką, kuri tai daro. Technika tiesiog stoja ir genda. Ir tai kainuoja tūkstančius. Dėl to mes naudojame kameras. Gyventojai, pastebėję nufotografuoja. Ir tada taikome administracinę atsakomybę už neteisėtą žaliųjų atliekų atsikratymą“, – teigė pareigūnas.
Ir galiausiai jis paaiškino, kaip legaliai galima atsikratyti žaliosiomis atliekomis.
„Visas atliekas galima palikti kiekviename rajone esančiose Atliekų tvarkymo centro žaliųjų atliekų priėmimo aikštelėse“, – nurodė pareigūnas.
Šakų krūva miške buvo stebima vaizdo fiksavimo kamera. Būtent ji padeda pričiupti pažeidėjus. Tačiau kadangi ši kamera jau buvo pastebėta, ji bus perkelta į kitą vietą.
„Kadangi jūs buvote svečiuose ir šią kamerą suradote, tai ji tikrai pakeis vietą. Ji gali likti tame pačiame sandėlyje, tik ant kito medžio“, – kalbėjo M. Kriščiūnas.
Pažeidėjas užfiksuotas, bet pareigūnai jo stabdyti negali
Apžiūrėję šią vietą kartu su miškininkais nuvykome į natūralią buveinę, kur keturratininkai suformavo nelegalų kelią. Ir čia vėl buvo į medį įkabinta slapta kamera.
„Tai yra natūrali, šlapia buveinė, tinkama gyvūnams. Ir šioje vietoje kelio nėra. O keturratininkai pasidarė linksmybių vietą“, – konstatavo M. Kriščiūnas.
Galiausiai stabtelėjome prie kelio, kur pravažiavo net keli keturračiai. Vienas vairuotojas buvo be šalmo, o keturratis – be numerio.
„Važiuoja keturratis be numerių. Važiuojančių ant kelio mes negalime stabdyti. Pravažiavo keturratis ir matome Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuotojas buvo be šalmo, o keturratis be numerio. Nesustojo žmogus pats su mumis pakalbėti. Neturim teisės jo stabdyti. Policijos pareigūnai, pamatę tokį atvejį, aš manau, kad pro pirštus nepažiūrėtų ir sustabdytų“, – teigė M. Kriščiūnas.
Šis vairuotojas pro pareigūnus pravažiavo net kelis kartus. Ir galiausiai jis žurnalistams sušuko: „Jau fotkinot, kiek galima?“
Tada žurnalistai jam atsakė: „Jūs pažeidžiat Kelių eismo taisykles.“
Bauda iki 300 eurų
Kaip informuoja Aplinkos ministerija, keturračiai yra motorinės transporto priemonės, kuriomis galima važinėti tik oficialiais keliais. Už važiavimą per mišką, pelkę, ežero ledu ar laukus skiriama bauda.
Važiuojant automobiliais, keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais ar statant juos neleistinose vietose, žalojama ir naikinama žolinė danga, natūrali miško paklotė, teršiami šalia esantys vandens telkiniai.
Jei šių reikalavimų nesilaikoma, tai gali užtraukti baudą iki 300 eurų.
Ne visuomet teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, yra laikoma keliu ar aikštele. Taigi, išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.