Ne, gamta niekada nepavargsta, jos gyvenimo ratas turi savo judėjimo tvarką, kuri skirta ne jam pačiam, o visiems dideliems ir mažiems gamtos vaikams – sakytum, kad jis įsiklauso į jų ritmus, galimybes ir daro taip, kaip geriau yra jiems.
Ką tik, ant lapkričio ir gruodžio ribos, regėjome sniegą – jis baltavo beveik visur Lietuvoje. Tiesa, pačiame šiauriniame pakraštyje jo buvo padriekta vos vos, o Sūduvoje atseikėta iki 20 centimetrų storio patalas. Kaip ir turėjo būti, šis sniegelis netapo žiemos pradžia – jis ištirpo, žemei atiduodamas visą vandenį.
Galime džiaugtis – net ir tokia nedidelė vandens porcija yra labai svarbi iki giliausių gilumų išsausėjusiai žemei. Žiema – tikra, snieguota, su atlydžiais ir sniego sluoksnius sukuriančiu ledu, turėtų žemę pripildyti. Bet iš kur gauti tokią žiemą?
Pagal visus ženklus, naujas žiemiškų vaizdų (bet nebūtinai žiemos) sugrįžimas lauktinas per Kalėdas ar gerokai po jų; tikros žiemos ir vėl gali nebūti iki pavasario.
Ar žinote, kiek dabar trunka diena ir kiek naktis? Lengva tą prisiminti… dienos ilgumas 7 valandos ir 29 minutės, visa kita tenka tamsai… beveik kaip per Jonines, tik atvirkščiai, nes naktis susikeitusi vietomis su diena.
Trumpiausia metuose diena bus mažiau nei po savaitės, tada ji truks 7 valandas ir 14 minučių. Po to visą savaitę ir diena, ir naktis bus viename taške – nei ilgės, nei trumpės. Todėl ir sakome: sustok, naktie, sustok – diena! Pailsėkite! Nes po to ir vėl turėsite daug darbo…
Dabar reikėtų kalbėti apie šventes, nes tik jos, atrodo, vainikuoja mūsų metus. Žinome, kad šventės ateis net ir jų nelaukiant, antra vertus – ne visi vienodai tų švenčių šventimo nusipelnė, ne visiems Kalėdų senelis turės už ką nešti dovanas. Jei jis galės, neužsuks pas tuos, kurie kenkė gamtai, nepadėjo jai. Dar yra laiko kai ką pataisyti… padaryti…
Tokius dalykus galėtų padaryti aktyvūs miškų „skynėjai”, medžius kertantys bet kaip, po savęs paliekantys juodą, išraustą landšaftą, kuris kažkada vadinosi mišku – rekomenduočiau jiems patiems važiuoti su savo ištaigingomis mašinomis būtent tais keliais, o ne versti tą daryti kaimų gyventojus.
Kitas dalykas, rodantis piktą požiūrį į mišką, yra augančių medžių žalojimas – jei netikite, apsilankykite kirtavietėje ir suskaičiuokite visus nubrozdintus, aplaužytus medžius.
Yra ir paprastesnių dalykų: kad ir savo aplinkos tvarkymas, želdinių formavimas žemės ūkio plotuose.
Šis žiemos laikas yra toks, kai tą galima daryti dabar – laukuose, skersai rapsų laukus, sodinti iki 5 metrų pločio želdynų juostas.
Jos būtų nors maža kompensacija už gamtos niokojimą, ariamų plotų didinimą ir jų ekologinį alinimą. Jei kas tą darysite ar matysite tą darant (sodinant apsauginių želdinių juostas), apie tai būtinai praneškite spaudoje, pagaliau – socialiniuose tinkluose. Visi to laukia…
Ir dar: jei iki šios dienos neturėjote lesyklos, būtinai ją įrenkite.
Šiandien! Paukščiams lesalo reikia dabar!
Smagių dienų laukiant švenčių. Gal dar suspėsite joms pasiruošti ir turėsite progą jas švęsti…