Kaip jau skelbta, ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kuriomis būtų supaprastintas LRT generalinio direktoriaus atleidimo procesas.
Pataisas inicijavę socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji siūlo sudaryti galimybę LRT vadovą atleisti slaptu balsavimu. Taip pat siūloma sumažinti tam reikalingą balsų skaičių – vietoj šiuo metu numatytų 8 iš 12 LRT tarybos narių pakaktų 7.
Pagal projektą atleidimo priežasčių nebereikėtų sieti su viešuoju interesu – atleisti būtų galima, jei administracijos vadovas netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas ir jei taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos.
Pateikimui ketvirtadienį pritarė 76 parlamentarai, prieš buvo 50.
Dėl politinio spaudimo LRT skambina pavojaus varpais
Europos žiniasklaidos laisvę stebinčios organizacijos perspėja, kad siūlomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos gali rimtai pakenkti visuomeninio transliuotojo redakcinei nepriklausomybei ir finansiniam stabilumui. Apie tai anksčiau šį mėnesį bendrame pareiškime įspėjo Europos žurnalistų federacija (European Federation of Journalists, EFJ) ir kitos organizacijos, priklausančios tinklui „Skubioji reakcija į žiniasklaidos laisvės pažeidimus“ (Media Freedom Rapid Response, MFRR).
MFRR – tai Europos Sąjungos (ES) remiamas konsorciumas, stebintis, tiriantis ir reaguojantis į žiniasklaidos laisvės pažeidimus visoje ES ir šalyse kandidatėse. Šis tinklas laikomas viena iš svarbiausių koordinuotų iniciatyvų Europoje, skirtų žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos apsaugai.
Bendrame pareiškime MFRR vienijamos organizacijos teigia susirūpinusios, kad Lietuvoje planuojami teisės aktų pakeitimai gali sudaryti sąlygas didesniam politiniam spaudimui LRT vadovybei ir galimai pažeisti Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnį. Jis įpareigoja ES valstybes nares užtikrinti, kad viešųjų paslaugų žiniasklaidos vadovų skyrimo ir atleidimo procedūros būtų grindžiamos nepriklausomumo užtikrinimu.
MFRR organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlomos įstatymo pataisos siejamos su 2025 m. atliktu auditu, kuriuo buvo vertinami LRT veiklos rezultatai ir ypač vadinamasis „politinis neutralumas“ 2021–2024 m. Nors lapkritį paskelbtoje audito ataskaitoje buvo nurodyti tam tikri tobulintini aspektai, vis dėlto joje konstatuota, kad visuomeninis transliuotojas veikia efektyviai ir skaidriai, jokio redakcinio šališkumo nustatyta nebuvo.
MFRR vienijamų organizacijų teigimu, kaip ir buvo baiminamasi, „Nemuno aušros’“ ir kitų valdančiosios koalicijos partijų atstovai pasinaudojo audito išvadomis, puldami visuomeninį transliuotoją, kvestionuodami jo finansavimą ir valdymo modelį bei pateisindami bandymus sustiprinti politinę LRT kontrolę.
„Mūsų organizacijos ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl tokio audito pobūdžio, pagrįstumo ir galimo jo poveikio“, – pranešime pabrėžė MFRR.
Dar prieš protestą „Šalin rankas“, reaguodamos į situaciją, MFRR organizacijos ragino politines partijas atmesti siūlomas LRT įstatymo pataisas. Organizacijos pabrėžė, kad bet kokie siūlomi pakeitimai privalo būti rengiami skaidriai – viešai diskutuojant, įtraukiant nacionalinių ir tarptautinių žiniasklaidos grupių ekspertus, žurnalistų organizacijas bei pačią LRT vadovybę. MFRR taip pat skelbia ir toliau atidžiai stebėsianti padėtį Lietuvoje bei informuosianti Europos institucijas apie kylančias grėsmes žiniasklaidos laisvei.
Prieš tai įvardytiems pareiškimams pritarė ir pranešimą, kuriame jie išdėstyti, pasirašė Europos žurnalistų federacija (European Federation of Journalists – EFJ), Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centras (European Centre for Press and Media Freedom, ECPMF), „Free Press Unlimited“ (FPU), Tarptautinis spaudos institutas (International Press Institute, IPI) ir „Osservatorio Balcani Caucaso Transeuropa“ (OBCT).
27 visuomeninius transliuotojus vienijanti grupė ragina užtikrinti LRT nepriklausomybę
27 visuomeninio transliavimo organizacijas vienijanti Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union, EBU) Vidurio ir Rytų Europos (VRE) grupė praėjusį penktadienį išsiuntė atvirą laišką Lietuvos Seimui, kuriame išreiškė rimtą susirūpinimą dėl šiuo metu kelią besiskinančių teisėkūros iniciatyvų. Pasak laiško autorių, inicijuojami pokyčiai gali pakenkti Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo LRT nepriklausomybei ir stabiliam finansavimui.
Laiškas buvo adresuotas Seimo Pirmininkui, komitetams, premjerei ir prezidento kanceliarijai. Jame pabrėžiama, kad įstatymo pataisos, jeigu būtų priimtos, galėtų reikšmingi susilpninti valdymo priemones, saugančias LRT nuo politinės įtakos.
Atvirame laiške VRE visuomeniniai transliuotojai, kaip ir MFRR organizacijos, pažymėjo, kad tokios pataisos prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės akte nustatytoms apsaugos priemonėms, kurios įpareigoja, kad, įgyvendinant visuomeninių transliuotojų vadovų skyrimo ir atleidimo procedūras, būtų užtikrinta nepriklausomybė ir numatytos aiškios apsaugos nuo nederamos įtakos priemonės.
EBU teigimu, VRE grupės išsakytas susirūpinimas nėra atsitiktinis – jis sutampa su plačiai Lietuvoje ir tarptautiniu mastu išreikštais nuogąstavimais dėl pavojaus žodžio laisvei ir demokratiniams procesams.
Atvirame laiške VRE grupės nariai taip pat pabrėžė, kad LRT yra plačiai pripažįstama kaip viena iš stipriausių ir patikimiausių visuomeninio transliavimo institucijų regione. Pasak jų, bet koks LRT nepriklausomybės menkinimas pakenktų ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir susilpnintų žiniasklaidos laisvės standartus visame Vidurio ir Rytų Europos regione – ypač augančios dezinformacijos, užsienio kišimosi ir politinės poliarizacijos sąlygomis.
VRE grupė ragino Lietuvos Seimą atmesti pataisas, kurios silpnintų LRT valdymo apsaugos mechanizmus ir mažintų generalinio direktoriaus atleidimo procedūrų garantijas. Taip pat buvo akcentuota būtinybė užtikrinti stabilų, nuspėjamą ir adekvatų LRT finansavimą, kaip to reikalauja Europos žiniasklaidos laisvės aktas, ir išsaugoti Lietuvos reputaciją kaip demokratinės valstybės, įsipareigojusios žiniasklaidos pliuralizmui ir teisinės valstybės principams.
EBU laiškas baigtas solidarumo pareiškimu: „Mes visiškai palaikome LRT ir esame įsitikinę, kad Lietuva ir toliau laikysis aukštų demokratijos standartų, už kuriuos yra plačiai gerbiama.“
„Reporteriai be sienų“ ragina Lietuvą ir Lenkiją laikytis įsipareigojimų
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Without Borders, RSF) taip pat perspėjo, kad Lenkija ir Lietuva rizikuoja pažeisti Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir ragino abi šalis laikytis prisiimtų įsipareigojimų spaudos ir informacijos laisvės srityje.
RSF primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio galiojantis EMFA teisiškai saugo Europos viešųjų žiniasklaidos priemonių redakcinę ir funkcinę nepriklausomybę. Akte aiškiai nurodyta, kad sprendimai atleisti visuomeninių transliuotojų vadovus iki kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrįsti ir gali būti priimami tik išimtiniais atvejais.
Be to, valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad viešųjų žiniasklaidos paslaugų teikėjų finansavimo procedūros būtų grindžiamos iš anksto nustatytais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, o patys transliuotojai turėtų pakankamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius.
Vis dėlto, kaip pažymi RSF, realybė daugelyje Europos šalių išlieka sudėtinga. Organizacijos liepos mėnesį paskelbtoje ataskaitoje konstatuojama, kad daugiau nei pusėje iš 27 ES valstybių narių viešieji transliuotojai patiria politinį ir ekonominį spaudimą. Vidurio Europoje prie didžiausią riziką viešojo transliavimo ateičiai keliančių šalių, be Lenkijos ir Lietuvos, priskiriama ir Čekija.
EK dėl LRT įstatymo pataisų kreipėsi į Lietuvos institucijas
Penktadienį Europos Komisija (EK) patvirtino vertinanti Seime siūlomas LRT įstatymo pataisas ir paprašė Lietuvos institucijų pasiaiškinti, ar jos atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas, pažymima pranešime žiniasklaidai.
Jame taip pat pabrėžiama, kad šios EK reakcijos fone Europos Parlamento narys Dainius Žalimas kartu su kolegomis Petru Auštrevičiumi, Rasa Juknevičiene, Liudu Mažyliu, Pauliumi Saudargu ir Virginijumi Sinkevičiumi pakartotinai kreipėsi į EK. Šįkart – dėl naujausios Seime skubos tvarka registruotos iniciatyvos, kuria, europarlamentarų vertinimu, toliau nuosekliai siekiama susilpninti LRT institucinės nepriklausomybės garantijas ir sudaryti prielaidas politiniam kišimuisi.
Kreipimesi į EK prašoma įvertinti, ar įstatymo projektas Nr. XVP-1119 kartu su anksčiau priimtomis ir siūlomomis pataisomis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir ES teisės viršenybės standartus; apsvarstyti ES Žiniasklaidos laisvės akte numatytų mechanizmų aktyvavimą, įskaitant Europos žiniasklaidos paslaugų tarybos įtraukimą ir, prireikus, oficialios EK nuomonės pateikimą; nedelsiant pradėti dialogą su Lietuvos institucijomis, siekiant užkirsti kelią teisėkūros sprendimams, kurie sudarytų sąlygas politiniam kišimuisi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymą, vadovybę ir veiklą.
Proteste nepritarimą įstatymo pataisoms išreiškė apie 40 tūkst. žmonių
„Delfi“ primena, kad Antradienį Vilniuje apie 40 tūkst. žmonių susirinko protestuoti prieš Seime kelią besiskinančias įstatymo pataisas, kurios palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Peticiją prieš pakeitimus pasirašė daugiau nei 130 tūkst. žmonių.
Žurnalistų bendruomenė ir įvairios visuomenės grupės teigia, kad tokie pokyčiai gali silpninti visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę ir kelti grėsmę žiniasklaidos laisvei. Taip pat pabrėžiama, kad pataisos teikiamos be konsultacijų, o jų tikslas gali būti politinė LRT kontrolė.
Sudalyvaukite trumpoje apklausoje ir padėkite atrinkti tik jums aktualiausias Europos naujienas.