Su tuo susidūrė Utenoje veikiančio autoserviso „Transigva“ direktorius Valdas Kutka, kurio darbuotojas nepasirodė darbe, nes buvo neblaivus, ir dar pats tą pripažino. Tačiau teismui to neužteko – darbuotojo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu.
Tiek bendrovės savininkas, tiek jį gynęs advokatas neslėpė nuostabos, kaip toks akivaizdus darbuotojo pažeidimas buvo išteisintas, o jį atleidęs darbdavys jam turėjo išmokėti net 8,5 tūkst. eurų.
Tad kaip iš tiesų viskas vyko ir kodėl teismas apgynė tokį darbuotoją?
Išgėrė, prisipažino, bet bylą laimėjo
V. Kutka papasakojo, kad darbuotojas G. M. jau anksčiau buvo išbandęs jo pasitikėjimą. Pvz., vėluodavo ar išvis neateidavo į darbą, prisigerdavo, avansus iš klientų persivesdavo į asmeninę savo sąskaitą ir pan.
Tačiau darbdavys šių pažeidimų raštiškai nefiksuodavo: „Tai yra mano pati didžiausia klaida gyvenime.“
Darbdavio kantrybės taurė persipildė tada, kai darbuotojas iš vakaro sutarė su klientais, bet iš vakaro „užgėrė“ ir į darbą neatėjo.
„Kitą dieną lyg nujausdamas paskambinęs jam įrašiau mūsų pokalbį. Jis tiesiai šviesiai pasakė, kad prisigėrė ir neatėjo. Taigi pasiūliau jam savo noru parašyti prašymą išeiti iš darbo, bet jis nesutiko.
Todėl atleidau jį pats už pravaikštą be pateisinamos priežasties, nes tai yra šiurkštus pažeidimas, už kurį gali iškart atleisti iš darbo. Bet, pasirodo, Darbo kodeksas negalioja – G. M. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK) ir bylą laimėjo. Reiškia, gali gerti, neiti į darbą, vogti ir tai neturi jokios įtakos“, – nusivylimo neslėpė V. Kutka.
Jį gynęs advokatų kontoros „Widen“ vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis primena – jei žmogus pagaunamas darbe išgėręs, visais atvejais atleidimą teismai pripažįsta teisėtu, kadangi tai yra šiurkštus pažeidimas.
„O kokią situaciją mes turime dabar? Jei į darbą ateisi išgėręs ir darbdavys tave pagaus, lėksi iš darbo. Bet, jei būdamas girtas tu pasirenki į darbą neateiti, tai situacija jau vertinama visai kitaip, nors jos turėtų būti tolygios.
Mums liko šansas antrą kartą duoti kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui. Bet norime pasidalinti šia informacija viešai, nes situacija atrodo neadekvati“, – komentavo advokatas.
Kodėl darbuotojas buvo išteisintas?
T. Bagdanskis paminėjo – kai darbuotojui reikėjo pasirašyti pasiaiškinimą, kodėl neatvyko į darbą, jis savo poziciją pakeitė.
„Ale jam buvo suteiktos tą dieną atostogos ir darbdavys jį atleido. Teismai pripažino, kad atostogoms prašymo tikrai nebuvo, bet gindami darbuotoją nurodė, kad darbdavys iki galo nesilaikė nuoseklios atleidimo procedūros.
T. y. paliko dar kažkiek dirbti po to, kai darbuotojas padarė pažeidimą ir pan. Išėjo taip, kad atleidimas neva buvo neproporcinga priemonė“, – prisimena advokatas.
Anot jo, toks darbuotojo išsisukinėjimas – savo kaltės neigimas ir melavimas dėl atostogų – yra pagrindas prarasti nepasitikėjimą. Tačiau taip šiuo atveju neįvyko.
„Įrašas, kur jis prisipažįsta gėręs, yra. Paskui jis bandė sukčiauti, kad neva pasiėmę tą dieną atostogų, nors jokių įrodymų nėra. Viskas rodė, kad be šansų pralaimėti bylą. Bet, pasirodo, galima pralaimėti.
Vienintelis dalykas, prie ko DGK prisikabino, kad mano buhalterė, rašydama įspėjimą apie atleidimą, nenurodė priežasties, nors aš priežastį minėjau žodžiu. Pagal Darbo kodeksą, tą daryti galima. Viskas girdisi įraše, bet niekas nekreipia dėmesio. Tai kaip argumentas didžiausias, kodėl negalėjau jo atleisti – nes jis neva nebuvo perspėtas“, – pridūrė buvęs G. M. darbdavys.
Beda pirštu į nesąžiningą praktiką
Remdamasis tiek savo, tiek pažįstamų ir kitų įmonių patirtimi V. Kutka pabrėžė, kad DGK esą visuomet besąlygiškai gina darbuotoją.
Todėl, net jei darbuotojo pažeidimas – akivaizdus, DGK neva ieško menkiausių smulkmenų, dėl kurių galėtų prikibti prie darbdavio, ir taip išteisinti nusižengusį darbuotoją.
„Viskas – į vienus vartus. Aš labai nusivyliau ir teismais, ir DGK. Jie visiškai neatsižvelgia į verslą, nežiūri pagrindinės priežasties, dėl ko darbuotojas buvo atleistas, o tik ieško, kaip jį išteisinti.
Nežinau, kas čia darosi Lietuvoje“, – nusivylimo neslėpė buvęs autoserviso savininkas.
Jis nurodė, kad visas bylinėjimasis jam kainavo 15 tūkst. eurų kartu su jo advokato išlaidomis.
„Turėjau apmokėti ir G. M. advokato išlaidas, išmokėti kompensacijas ir t. t. Labai skaudu, kai per 28 metus buvo pirmas toks atvejis, kai pasitaiko toks nesąžiningas darbuotojas.
Staiga jis laimi bylą ir aš patiriu didžiulį nuostolį. Sunku man dabar išlyginti tas apyvartines lėšas, nes nėra pelnų pas mus didelių“, – atviravo V. Kutka.
Už pravaikštą ar neblaivumą atleisti galima ne visada
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vardijo – jei darbuotojas pasirodo darbe neblaivus ar neatvyksta į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, darbdavys turi teisę jam neskirti premijų, reikalauti atlyginti turtinę / neturtinę žalą, nutraukti darbo sutartį be įspėjimo terminų ir išeitinės išmokos.
Be to, jei darbuotojas darbe pasirodo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, darbdavys tą dieną jį nušalina nuo darbo neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
Vis tik inspekcija pažymi, kad šie pažeidimai savaime nėra laikomi šiurkščiais ir tai nesukuria besąlygiškos darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį.
„Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.
Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė“, – vardijo VDI.
Taigi darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėn. būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo.
Inspekcija pamini, kad, pagal teismų praktiką, kai darbuotojas atleidimą ginčija teisme, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.
Taigi reikia išanalizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, kaltės laipsnį, motyvus ir tikslus, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius ir t. t.
VDI skaičiuoja, kad 96 proc. visų prašymų DGK gauna iš darbuotojų, o tik 4 proc. – iš darbdavių:
„Bendrai apie 35 proc. prašymų tenkinama arba tenkinama iš dalies. Apie 35 proc. baigiasi taikos sutartimis arba atsisakymais nuo reikalavimų.“