„Nė sekundės nesudvejojau. Žinojau, kad tai turiu padaryti. Ar pakartočiau? Taip, be jokių abejonių“, – sako ji baltarusių „Laisvės radijui“.
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Nuo finansų karjeros Amerikoje – į karo mediciną
Prieš karą Ukrainoje Rima dirbo finansų srityje, tačiau turėjo stiprų šeimos ryšį su okupacijos istorija: jos seneliai buvo Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai. Ji pasakoja, kad Rusijos agresija Ukrainoje jai rezonavo ir kaip žmogui, kurio gimtoji Lietuva pati patyrė okupaciją.
Nuo 2014 m. Rima aktyviai dalyvavo JAV protestuose ir ukrainiečių bendruomenės veikloje. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, ji ėmė vadovauti nevyriausybinei organizacijai, kuri teikė Ukrainai medicininę ir nelaidžią karinę pagalbą. Tačiau greitai suprato, kad kariams labiausiai reikia medikų, todėl ryžosi kardinaliai pakeisti savo gyvenimą.
„Visą gyvenimą rūpinausi žmonėmis. Perėjimas į mediciną man buvo natūralus – įsimylėjau šį darbą“, – pasakoja ji.
Aštuonių mėnesių mokymai transformavo amerikietę į karo medikę, kuri fronto stabilizacijos punktuose padeda chirurgams ir slaugytojams gelbėti gyvybes. Kartais ji vyksta ir į tiesiogines evakuacijas – specialiomis transporto priemonėmis iš fronto išveža sužeistuosius.
Gyvenimas fronte: baimė, atsakomybė ir komanda
Rima prisipažįsta, kad su Baltarusija neturėjo beveik jokių ryšių, tačiau į Kalinausko pulką ją pakvietė draugas, su kuriuo susipažino medicinos kursuose. Taip ji prisijungė prie baltarusių savanorių, kovojančių Ukrainos pusėje.
„Aš labai gerbiu žmones, kurie rizikuoja gyvenimu už laisvę. Baltarusiai, su kuriais tarnauju – labai stiprūs žmonės“, – sako ji.
Nors frontas kelia nuolatinį pavojų, Rima tvirtina, kad niekada nesvarstė grįžti į ramų civilį gyvenimą. Labiausiai ją gąsdina FPV dronai, kurie medžioja net medicinos automobilius ir gelbėtojų punktus.
„Jeigu nejauti baimės – kažkas ne taip“, – priduria ji.
Vis dėlto net ir didžiausio pavojaus akimirkomis Rima galvoja tik apie vieną: kaip padėti dar vienam kariui.
Sunkiausia – matyti karius jų baisiausią gyvenimo dieną
Rima sako, kad ją labiausiai palaužia ne kraujas ar traumos, o karių kančia. Ji iki šiol prisimena savo pirmąjį sunkiai sužeistą pacientą – karį, kuris, manoma, užlipo ant minos.
„Jis buvo sąmoningas ir visiškai ramus. Aš paėmiau jį už rankos, jis pasakė: „Mano vardas Aleksandras“. To momento nepamiršiu niekada“, – pasakoja medikė.
Ji dažnai mato ir mirtį. Rima pripažįsta, kad prie to neįmanoma priprasti:
„Mes žinome, kad negalime išgelbėti visų, bet kovojame iki paskutinės akimirkos.“
Kai karys miršta jos rankose, ji ilgai negali grįžti į kasdienybę. Toks netekties momentas, sako ji, visada palieka žymę.
Vidinė stiprybė, skausmas ir savęs priežiūra
Rima daug verkia – ypač tada, kai fronte žūsta draugai. Tačiau ji stengiasi atrasti būdų, kaip atsilaikyti psichologiškai: kalbasi su kolegomis, su kapelionais, rašo dienoraštį ir mezga kepures.
Ji pabrėžia, kad karo medikams ypač svarbu turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti ir išsikalbėti. Priešingu atveju kyla rizika psichologiniam išsekimui: „Kai nustoji kalbėtis su žmonėmis, tai pradeda kenkti sveikatai.“
Nepaisant įtemptos aplinkos, Rima bando išlaikyti dalelę kasdienybės – kartais nueina į miestelio kirpyklą ar pasidaryti manikiūro, jei tik yra galimybė. Tai, anot jos, padeda neprarasti žmogiškumo ten, kur dominuoja vyrų pasaulis ir nuolatinis pavojus.
Gyvenimo pamokos ir žvilgsnis į ateitį
Karas pakeitė Rimą – ji tapo labiau pasitikinti savimi. Ji sako, kad nebežiūri į gyvenimą per kitų nuomonės prizmę: „Dabar tiesiog žinau, kas yra teisinga. Ir man nesvarbu, ką mano kiti.“
Apie ateitį Rima kol kas negalvoja. Ji žino tik tiek: į civilį gyvenimą grįš tik po Ukrainos pergalės. O tada tikisi tęsti medicinos studijas ir dirbti gydytoja. Kurioje šalyje – dar neaišku.
„Gyvenimas trumpas. Jei turi tikslą – veik dabar, nes rytojus nėra garantuotas. Ir visada sakyk žmonėms, kad juos myli“ – interviu baltarusių „Laisvės radijui“ sakė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.