Platesnį interviu 15min studijoje su susisiekimo viceministre Akvile Daniele ir APVA Žaliosios transformacijos departamento direktore Agne Markauskiene žiūrėkite čia:
VIDEO: Kaip paaiškinti elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje: APVA parama, infrastruktūros gerėjimu ar noru būti „žaliais“?
Įspūdinga statistika
„Perėjimas prie ekologiškesnio transporto yra pasaulinė tendencija. 2024 m. kas penktas pasaulyje parduotas automobilis buvo elektromobilis. Matome, kad ši tendencija ir toliau stiprėja. Tai reiškia, kad investicijos į švarų transportą ir jam reikalingą infrastruktūrą tik augs. Europos Sąjunga taip pat prisideda prie šio augimo. Investicijos į švarias technologijas ne tik žalina Europą, bet ir stiprina mūsų konkurencinį pranašumą“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
EK atstovybės nuotr./Marius Vaščega, EK atstovybės Lietuvoje vadovas
Elektromobilių rinka Lietuvoje per pastaruosius metus augo neįtikėtinai sparčiai. 2025 m. gruodžio 1 d. AB „Regitra“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 43 594 M1 ir N1 kategorijų elektromobiliai, iš kurių: 23 287 grynieji elektromobiliai (BEV) ir 20 307 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV).
Palyginimui, Susisiekimo ministerijos duomenimis, prieš penkerius metus, 2020 m., Lietuvoje buvo registruoti tik 2606 elektromobiliai (1434 BEV ir 1172 įkraunami hibridai).
Didžiausias augimas 2025 m. – elektromobilių segmente
Įdomu, kad elektromobilių segmentas pastaruoju metu auga dar sparčiau ir kasmet įgauna vis didesnį pagreitį. Savo augimu elektromobiliai lenkia bendrą naujų automobilių statistiką.
Pavyzdžiui, „Regitros“ duomenimis per tris šių metų ketvirčius registruota 34,7 tūkst. naujų automobilių – 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau grynųjų elektromobilių registracijų skaičius per metus paaugo 67 proc., įkraunamų hibridų šoktelėjo net 170 proc., o hibridinių automobilių – 48 proc. Žinoma, objektyvumo dėlei reikia paminėti, kad maždaug 7 iš 10 naujų įsigyjamų grynųjų elektromobilių keliauja į įmonių parkus.
Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė sako, kad sunku nepastebėti elektromobilių skaičiaus augimo:
„Dar vasarą jų buvo apie 17 tūkst., o lapkričio pradžioje jau beveik 23 tūkstančiai. Tai apima tiek grynuosius, tiek įkraunamuosius hibridinius elektromobilius. Tokia dinamika rodo ne tik didėjančią vartotojų brandą, bet ir tai, kad skatinimo priemonės veikia tikrai efektyviai. Pagal naujų elektromobilių įsigijimo procentą Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių ir net lenkia Lenkiją – rinkos dalis siekia apie 6,1 proc., kai kaimyninėse šalyse vidurkis – apie 5 proc.“
Viceministrė pabrėžia, kad patogi infrastruktūra labai svarbi elektromobilių plėtrai. Lietuvoje šiuo metu turi apie 5 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų, o vienai stotelei vidutiniškai tenka apie 9 elektromobiliai. Europos vidurkis – daugiau nei 10 elektromobilių vienai stotelei, tad Lietuva čia atrodo konkurencingai.
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo direktyvą iki 2030 m. numatoma šalyje turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų – prie šio tikslo Lietuva artėja labai sparčiai.
Tačiau Akvilė Danielė pastebi, kad infrastruktūros išdėstymas nėra tolygus. Daugiausia stotelių telkiasi didžiuosiuose miestuose ir pagrindinių kelių koridoriuose, o pasienio regionuose infrastruktūros vis dar trūksta. Todėl valstybė aktyviai skatina savivaldybes teikti paraiškas ir įtraukti įkrovimo vietas į savo darnaus judumo planus.
Technologijos padarys įkrovimą dar patogesnį
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė pastebi, kad gyventojai ir verslas vis dažniau akcentuoja patogumą.
APVA ir ministerija siekia užtikrinti, kad visose naujai įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse būtų sudaryta galimybė patogiai atsiskaityti vietoje, be jokių išankstinių kortelių ar papildomų identifikavimo priemonių. Įprastos ar vidutinės galios stotelės turės būti aprūpintos interneto ryšiu veikiančiais įrenginiais, leidžiančiais atlikti saugius mokėjimus, pavyzdžiui, generuojančiais QR kodus.
Tuo tarpu didelės ir labai didelės galios stotelėse privalės būti įrengti mokėjimo kortelių skaitytuvai ar bekontakčio atsiskaitymo galimybė. Taip pat svarbu, kad viešos įkrovimo stotelės būtų patogios visoms grupėms: žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais, vyresnio amžiaus vartotojams.
Valstybės parama: nuo lengvųjų elektromobilių iki viešųjų įkrovimo stotelių
A.Markauskienė pastebi, kad valstybės ir ES fondų remiami projektai išlieka labai svarbūs skatinant elektromobilių skaičiaus augimą. APVA paramos priemonių spektras tikrai platus ir apima tiek automobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros kūrimą ten, kur jos reikia labiausiai.
Lietuvoje APVA kompensacijos įsigyjant elektromobilius itin populiarios: beveik 60 proc., įsigyta su valstybės parama.
A. Markauskienės teigimu, gauti APVA paramą įsigyjant elektromobilį – be galo paprasta, nereikia pildyti daugybės popierių, procedūra trunka neilgai, tereikia žinoti savo elektromobilio VIN numerį ir banko sąskaitą. Be to, APVA darbuotojai konsultuoja, kaip procedūras atlikti kuo paprasčiau.
Fiziniai asmenys už naują elektromobilį gauna iki 5 000 Eur, o už naudotą – iki 2 500 Eur. Verslas – atitinkamai 4 000 Eur už naują elektromobilį. Įmonės taip pat gali pasinaudoti PVM mokesčio atskaita – už M1 klasės elektromobilį, kurio kaina iki 50 tūkst. eurų, įskaitant PVM.
Svarbi naujovė viešajam sektoriui – šiemet įvesta itin reikšminga parama: 15 000 Eur – už naują elektromobilį, 7 500 Eur – už naudotą.
Pasak A. Markauskienės, ši priemonė atsirado pastebėjus, kad ankstesnės subsidijos viešosioms institucijoms buvo per mažos ir neskatino realaus įsigijimo.
Parama viešosioms įkrovimo stotelėms
A. Markauskienė pastebi, kad APVA kompensavimo mechanizmas labai svarbus ir net lemiamas, kalbant apie viešos įkrovimo infrastruktūros plėtrą.
Nuo 2023 m. APVA teikia paramą įkrovimo stotelių plėtrai skirtingomis kryptimis: stotelėms prie magistralinių šalies kelių (TEN-T tinklas), privačia iniciatyva savivaldybėse, kurios turi pasirengusios darnaus judumo planus bei savivaldybėse, kurios tokių planų nerengė, šalia magistralinių, krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, taip pat vietose, kurios nustatytos darnaus judumo miestuose planų nerengusių savivaldybių planuose. Be to investuojama ir į sunkiasvorio transporto įkrovimo prieigų plėtrą.
Galios mokesčio kompensavimas – sprendžiama problema
Tiesa, vienas iššūkių verslui, įrengiant naujas įkrovimo stoteles – galios mokestis. Jį reikia mokėti nuolat, nesvarbu, kiek tos galios panaudojama ir kiek kraunasi elektromobilių. Tačiau, pasak susisiekimo viceministrės Akvilės Danielės, ieškoma, kaip kompensuoti šį mokestį iš Modernizavimo fondo – tam rengiama tvarka.
Išvada: Lietuvos ateitis bus „žalia“
Kalbinti pašnekovai sutinka, kad Lietuva šiandien – tarp sparčiausiai elektromobilių rinką plečiančių šalių Europoje. Tam įtakos turi keli veiksniai:
– intensyvi infrastruktūros plėtra,
– reikšminga valstybės parama,
– technologinis progresas ir mažėjančios kainos.
Valstybės institucijos stengiasi, kad naudotis elektromobiliais būtų patogu, o elektromobiliai būtų prieinami tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.
Komunikacinė kampanija organizuojama pristatyti APVA įgyvendinamą jungtinį projektą „Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra privačia iniciatyva darnaus judumo miestuose planus parengusiose savivaldybėse (EGADP)“, įgyvendinamą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą ES priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.