Europos Sąjunga tyliai, bet iš esmės koreguoja vieną ambicingiausių savo klimato politikos planų. Po ilgų ir įtemptų derybų Briuselyje nuspręsta atsitraukti nuo idėjos visiškai uždrausti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais po 2035 metų. Vietoj griežto draudimo pasirenkamas kompromisinis kelias, kuris leidžia benzininiams ir dyzeliniams automobiliams likti Europos rinkoje, nors ir gerokai mažesniais mastais.
Nuo absoliutaus draudimo – prie kompromiso
Iki šiol galiojusi ES kryptis buvo aiški: nuo 2035 metų visi nauji lengvieji automobiliai turėjo būti nulinės emisijos. Praktikoje tai reiškė visišką benzininių ir dyzelinių automobilių pabaigą. Tačiau, kaip skelbia Vokietijos leidinys BILD, šis planas nebeatlaikė politinio ir ekonominio spaudimo.
Po naujausių derybų sutarta atsisakyti 100 procentų nulinės emisijos reikalavimo. Automobilių gamintojams bus nustatytas 90 procentų išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslas. Tai atveria duris tam, kad dalis vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir toliau galėtų būti registruojami ES, nors jų kiekis bus ribotas.
Automobilio dūmingumo matavimas
Ką tai reiškia vairuotojams ir gamintojams?
Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis patvirtino, kad po 2040 metų Europos Sąjungoje nebus įvestas visiškas naujų automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos draudimas. Tai reikšmingas signalas tiek automobilių pramonei, tiek vartotojams.
Gamintojams šis sprendimas leidžia išsaugoti platesnį technologijų spektrą. Pasak Weberio, jis sudaro sąlygas tęsti visų šiuo metu Vokietijoje kuriamų variklių tipų gamybą – nuo klasikinių benzininių iki pažangesnių hibridinių sprendimų.
Vairuotojams tai reiškia daugiau pasirinkimo. Net ir po 2035 metų bus galima įsigyti ne tik naudotus, bet ir naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Nors jų pasiūla bus ribota, visiško draudimo, kuris kėlė daug nerimo rinkai, nebebus.
„10 procentų langas“ – dar viena neaiški detalė
Nepaisant politinio susitarimo, reglamento detalės vis dar kelia diskusijų. Briuselyje neatsakyta į esminį klausimą: ką tiksliai reiškia vadinamasis „10 procentų langas“ vidaus degimo varikliams.
Kol kas neaišku, ar šie 10 procentų bus skaičiuojami pagal parduotų automobilių kiekį, ar pagal bendrą išmetamųjų teršalų balansą. Nuo šio sprendimo priklausys, ar rinkoje išliks nišiniai benzininiai modeliai, ar gamintojai bus priversti itin tiksliai skaičiuoti kiekvieno automobilio emisiją.
Pramonės balsas – už lankstumą
Vokietijos automobilių gamintojų asociacijos vadovė Hildegard Müller sprendimą vadina technologiškai atviru ir pragmatišku. Jos teigimu, toks požiūris leidžia Europai prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų ir kartu išsaugoti didelę pridėtinę vertę vietinei pramonei.
Automobilių sektorius ne kartą įspėjo, kad per greitas ir kategoriškas perėjimas prie vienos technologijos gali pakenkti konkurencingumui, ypač Kinijos ir JAV fone. Naujas ES kursas rodo, kad šie argumentai buvo išgirsti.
Benzinu varomas automobilis
Visuomenės nuomonė taip pat keičiasi
Sprendimą sušvelninti poziciją palaiko ir visuomenė. Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF atlikta „Politbarometro“ apklausa parodė, kad 63 procentai vokiečių mano, jog galimybė pardavinėti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius turėtų išlikti ir po 2035 metų.
Tai atskleidžia augantį atotrūkį tarp politinių tikslų ir kasdienės realybės. Elektromobiliai dar ne visiems prieinami – dėl kainos, infrastruktūros ar praktinių poreikių – todėl daliai gyventojų vidaus degimo varikliai vis dar atrodo būtini.
Naujas signalas visai Europai
ES sprendimas keisti kursą siunčia aiškų signalą: perėjimas prie klimatui neutralaus transporto bus ilgesnis ir lankstesnis, nei manyta anksčiau. Vietoj griežto draudimo pasirenkamas kompromisas, leidžiantis derinti aplinkosaugos tikslus su ekonomine realybe ir vartotojų lūkesčiais.
Nors elektromobiliai išlieka pagrindine kryptimi, benzininiams ir dyzeliniams automobiliams dar nepasakytas galutinis „sudie“. Europei tai reiškia ne revoliuciją, o labiau koreguotą, pragmatiškesnį kelią į ateitį.