Ketvirtadienį opozicijos atstovai paliko Seimo posėdžių salę, penktadienį boikotavo ir komitetų posėdžius. Pirmadienį sušauktoje spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir demokratų vedlys Saulius Skvernelis pranešė, kad tęs boikotą.
„Pradedame naują parlamentinio pasipriešinimo etapą, gindami demokratiją, jos principus, žodžio laisvę ir nepriklausomą nacionalinį transliuotoją. Ką tai reiškia ir kokie bus praktiniai žingsniai? Galime pasakyti labai aiškiai, kad ir toliau nedalyvausime Seimo ir komitetų posėdžiuose, išskyrus registraciją į posėdžius, balsuojant dėl valstybinės reikšmės klausimų bei pristatant savo pasiūlymus.
Taip pat aiškiai norime pasakyti, kad už tai, kas šiandien vyksta Seime, asmeninė politinė atsakomybė tenka Seimo pirmininkui Juozui Olekui“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Opozicija antradienį ketina registruotis į Seimo rytinį posėdį, o tada tiesiog išeiti toliau dirbti į Konstitucijos salę, kur, L.Kasčiūno žodžiais, bus „parlamentinio pasipriešinimo štabas“.
Opozicija taip pat neatmeta, kad inicijuos nepasitikėjimo procedūrą J.Olekui.
Seimo Kultūros komitetas pirmadienį atsisakė daryti pertrauką svarstant LRT įstatymo pataisas, kurios viešojoje erdvėje sulaukė daug kritikos. Tokį siūlymą pateikė opozicijoje dirbantys komiteto nariai.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis siūlė atskirti įstatymo pataisų pasirengimą svarstymui ir svarstymo stadiją, užsakyti ekspertinį vertinimą bei sulaukti etikos sargų išvadų.
Po to, kai nei vienam iš siūlymų nebuvo pritarta, posėdį paliko opozicijoje dirbantys nariai – konservatoriai V.Juozapaitis ir Vytautas Kernagis bei demokratė Rima Baškienė.
Užsakyti ekspertinį poveikio vertinimą anksčiau reikavo opozicijoje dirbantys Seimo nariai. Visgi, ketvirtadienį parlamentas pirmiau balsavo už buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio siūlymą svarstyti įstatymą skubos tvarka.
Opozicija dėl tokio valdančiųjų sprendimo paliko plenarinių posėdžių salę, dalis boikotavo komiteto posėdžius. Chaoso posėdžių salėje netrūko ir dėl, opozicijos teigimu, padarytų šiurkščių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių kreiptasi į Seimo etikos sargus.
Pastarieji pirmadienį vykusio posėdžio metu nusprendė pradėti tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų įstatymą pristatant plenarinių posėdžių salėje.
„Įprasta praktika, kad kai komisija pradeda tyrimą, jokie svarstymai nevyksta, daromos pertraukos ir laukiama, kuo tyrimas pasibaigs. Šiuo atveju vėl įjungtas buldozeris ir tuo buldozeriu vėl važiuojama per laisvą žodį. Tie pažeidimai, kuriuos mes matėme praėjusią savaitę, yra labai ryškūs ir akivaizdūs“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Jis priminė, kad valdantieji ignoravo ne tik opozicijos prašymą kreiptis į ekspertus, jog šie įvertintų pataisų poveikį, bet net nebalsavo dėl demokratės Agnės Širinskienės siūlymo pradėti konsultacijas su visuomene.
Be kita ko, Seimo vakarinį posėdį valdantieji esą išvis rengė nelegaliai, nes „aušrietis“ Raimondas Šukys, pirmininkavęs posėdžiui, pamiršo paskelbti registraciją.
„Labiausiai stebina toks nemokšiškumas, teisės ignoravimas. Net ir savo juodus darbus, kuriuos nusprendė daryti, turi daryti laikantis procedūrų ir įstatymo raidės. Nepasiruošimas, nesiskaitymas su Seimo statutu rodo blogą precedentą teisėkūros procese. Taip negalima daryti. (…) Šiandien galima kelti klausimą, ar apskritai tas vakarinis posėdis buvo. Panašu, kad jo greičiausiai net ir nebuvo, nes jis buvo pradėtas nesilaikant procedūrų“, – kritikavo S.Skvernelis.
Jei į opozicijos pastabas nebus atsižvelgta, planuojama kreiptis į Konstitucinį Teismą. Beje, visos trys opozicinės frakcijos ketina kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami jo nelikti nuošalyje, įsitraukti ir prisiimti dalį atsakomybės.
Apie socialdemokratų veiksmus opozicija informuos ir kitas europines socialdemokratų partijas, taip didindami jiems spaudimą.
Opozicija priregistravo ir dešimtis komiškų pasiūlymų valdančiųjų projektui. V.Čmilytė-Nielsen neslėpė, kad taip siekiama stabdyti šio įstatymo svarstymą, tempti laiką.
„Darysime viską, kad šie kėslai – demokratijos, žiniasklaidos silpninimo – nebūtų įgyvendinti“, – pažadėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Primename, kad trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t.y., bent 7 iš 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės valstiečių frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. Protestus žadama tęsti ir šią savaitę.